Renginyje dalyvaus vertėja ir knygos sudarytoja Regina Koženiauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vadovė dr. Asta Vaškelienė, vertėja ir redaktorė Alicija Dzisevič, knygos dailininkė Elona Marija Ložytė, vakarą ves LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

 Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (Jan Kochanowski; 1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs ATR laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva: pirmiausia kaip talentingas kūrėjas, daręs didelę įtaką mūsų literatams, rašiusiems lotynų, lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Antra, kaip karaliaus sekretorius Kochanowskis dažnai vykdavęs į dvarą Vilniuje, nes Žygimantas Augustas labiau linko prie savosios lietuviškos sostinės ir stengėsi praleisti daugiau laiko būtent čia. Kochanowskis apsistodavo, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, taigi jis iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių gyvenimą, kultūrinio ir politinio elito užkulisius, kiaurai matė dvariškių gyvenimo būdą. Poetas dažniau rinkosi akylo stebėtojo, o ne dalyvio poziciją, tačiau su tokia nuostata: esu žmogus, ir visa, kas žmogaus, man nėra svetima. Epigramose tas žmogus ir matyti – ne tik siela, bet ir atvira prigimtimi, nepridengtu kūnu. Būdamas Vilniuje ar studijuodamas Karaliaučiaus universitete, poetas plačiau pažino lietuvių ir žemaičių kraštą, žmonių būdą, tai atsispindi ir kūryboje.

Lietuvos literatūros mokslui Kochanowskis kiek labiau žinomas kaip psalmių kūrėjas, bet beveik nebepažįstamas kaip epigramų FRASZKI, arba NIEKŲ, – šio projekto objekto – poetas. Tris epigramų knygas iš viso sudaro 320 kūrinių lenkų kalba.

 Renginio rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje.