Norbertas Černiauskas
1940. Paskutinė Lietuvos vasara
Aukso žuvys
2021
Viršelio dailininkė Miglė Vasiliauskaitė
Ši dokumentinė knyga — 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 metų birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė — palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos — civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?
www.auksozuvys.lt/products/1940-paskutine-lietuvos-vasara
www.audioteka.com/lt/audiobook/1940-paskutine-lietuvos-vasara
15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga 2021
Miglė Anušauskaitė
Kas išsigando Šliūpo?
Lietuvos nacionalinis muziejus
2021
Viršelio dailininkė Miglė Anušauskaitė
Kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando! Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku ne vienam kėlė baimę ir pyktį. Komiksų knygoje „Kas išsigando Šliūpo?“ linksmai ir nepagražintai atskleidžiama įvairialypė bekompromisė daktaro Jono Šliūpo asmenybė, veikusi XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje ir išeivijoje tiek švietėjiškame, tiek politiniame, tiek diplomatijos kontekstuose. Knygoje pristatomas pamirštas ne visada „patogus“ Jonas Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą bei aktualumą šiandien.
www.humanitas.lt/produktas/visos-kategorijos/kas-issigando-sliupo/
Natalija Arlauskaitė
Lina Kaminskaitė
Fokuse: moterys Lietuvos kine
Lapas
2021
Viršelio dailininkė Aurelija Slapšytė
Kinas — ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys — šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose. Ši knyga — dešimties straipsnių rinktinė — pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys — antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų?
Agnė Narušytė
Chronometrai. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene
Vilniaus dailės akademijos leidykla
2021
Viršelio dailininkė Rasa Janulevičiūtė
Nors laikas yra nematomas ir neapčiuopiamas, o enciklopedijose apibrėžiamas abstrakčiai — kaip procesų matavimas, kaip įvykių ir būties judėjimas „į priekį“, kaip materijos egzistavimo trukmė, jo įvaizdžių netrūksta. Kaip rodo italų menotyrininkės Camillos Tornos tyrimas, kiekvienas žmogus, net trejų metų vaikas, gali pavaizduoti, kas yra laikas, o grafinius įvaizdžius galima suklasifikuoti kaip taškų, linijų, apskritimų, paviršių, trukmių-intervalų, simbolių ir konceptualių galvosūkių variantus. Menininkų kuriami laiko įvaizdžiai sudėtingesni ir jungia visas šias kategorijas. Jų tipologija nagrinėjama antrame skyriuje, pradedant nuo tradicinių nuorodų — laikrodžių, daiktų, kurių materijoje laikas rašo savo istoriją ar tiesiog „praslenka“ pro žiūrovą tylinčio kūrinio akivaizdoje, baigiant gamtos ciklų, miesto kaitos stebėjimu ir mėginimais perkelti sąmonės bei vaizduotės laiko patirtis į vizualaus meno kūrinius.
Aušra Marija Sluckaitė
Už posūkio — kitas dangus.
„Zekai“ ir kitos istorijos
Kultūros barai
2021
Knyga „Už posūkio — kitas dangus“ liudija, kaip asmeninės patirties punktyras virsta kolektyvinės atminties atspindžiu. O kartu skaudžiai primena tai, ką norėtųsi, tačiau nesiseka užmiršti. Todėl ji — lyg savotiškas kentauras, iki juosmens sukaustytas, ar kentauridė, kaustoma prievartos pančių slogiais okupacijos dešimtmečiais, kai atkakliai bandyta neprarasti vilties. Vėliau — varžoma klajokliško gyvenimo svetur su dažnais ir staigiais posūkiais, kai nuolatos spėliota, kas laukia už jų… Knygą sudaro trys dalys — pjesė „Zekai“ su jos pastatymo Niujorke aplinkybėmis ir aidu Paryžiuje; „Klajonių dienos“ — 13 literatūrinių (iš dalies autobiografinių) esė ir pluoštelis eseistinių atsiminimų.
www.knygos.lt/lt/knygos/uz-posukio---kitas-dangus----zekai--ir-kitos-istorijos/
Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
---|---|---|---|---|---|---|
2
Data :
2024-10-02
|
6
Data :
2024-10-06
| |||||
24
|
27
| |||||
28
|
29
|
30
|
31
|