Šioje knygoje atsidūrė tolstančio ir jau nutolusio laiko tekstai, paremti ir autobiografine medžiaga. Vis dėlto tai nei faktinė, nei nuosekli autobiografija – ji sudaryta iš atskirų tekstų, bet iš esmės – to paties principo. Pasakojimas, kurio šerdis – biografinė linija, yra siužetiškas, bet ir impresiškas, su eiliuotais ir noveliškais intarpais. Šio pasakojimo vidinės intencijos kyla labiau ne iš to, kas knygos autorės gyvenime buvo, įvyko, o daugiau iš to, kas buvo patirta. Pasak Viktorijos Daujotytės: „Galėjo likti ir pavadinta „Patirties tekstai“, bet vis labiau jutau, kiek daug rašymo, to, kas iš rašymo, rašymo ir patirties sąsajų. Iki ėmusios dominuoti savaip išlaisvinančios būsenos: kai rašai, nebijai. Nei atsivėrimų (dienoraščio ir dienoraštiškumo), nei liudijimų, visada rizikingų, apie laiką (ankstyvąjį ir vėlyvąjį), apie žmones, kuriuos sutikau. Kai rašai, kai esi rašymo pagauta, negalvoji ir apie visad bauginančią viešumą, kuri knygai yra neišvengiama, galiausiai ir norima. Rašymu, kaip ir naujai iš patirties tekstų aiškėjo, laikau ne akademinį, o laisvesnę, kūrybiškesnę raišką. <...> Bandau savo pirminį, patirtinį universumą suvokti ir kaip brendimo, sąmonėjimo kelią, vedusį ir į universitetą, padėjusį ir didžiajame bendrume išlikti atskirai.“

Viktorija Daujotytė – iškili lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė. Išugdė ne vieną Lietuvos literatų kartą, įvairiais aspektais tyrinėjo daugelio lietuvių rašytojų kūrybą, analizavo visą lietuvių literatūros raidą, parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, išleido grožinės kūrybos.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/serijos/Kai-rasai-nebijai-Autobiografiniai-tekstai/

Tomo Venclovos (g. 1937), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, naujų eilėraščių knyga „Už Onos ir Bernardinų“. Už ankstesnį poezijos rinkinį autorius apdovanotas Maironio premija, pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Šiemet už poeziją jis pelnė tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją. Rinkinyje – trisdešimt vienas per pastaruosius septynerius metus sukurtas eilėraštis.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/uz-onos-ir-bernardinu.html

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas | Nominacija

„Po trylikos metų pasirodžiusi naujų eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ siūlo pažįstamai ironišką savo stilistiką išgryninusio poeto kūrybą. Ją skaitant atsiskleidė tai, kas bent man anksčiau nebuvo taip akivaizdu: varomoji G. Grajausko poezijos jėga slypi ne smagiai neformaliuose „mažojo žmogaus“ naratyvuose, bet moralizme. Moralistinę gaidelę esame linkę nureikšminti, tačiau man atrodo, kad gerai parašytas moralas ne mažiau paveikus už originalią metaforą. Ypač jei jis yra ir vienas iš poeto kūrybos principų“,  – apie G. Grajausko rašė literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Nykstamai-menku-dydziu-poveikis-megastrukturoms/

 Kiti įvertinimai:

Jotvingių premija 2022
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas 2021

„Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija.
Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė.

www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/romanai/Ta-duzgianti-ir-kvepianti-liepa-yra/

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: prozos knygos | Nominacija

Rimantas Kmita — šiaulietis. Kaip ir pirmajame romane, taip ir „Remygoje“ veiksmas vyksta autoriaus gimtajame mieste. Tekste daug nuorodų į realius įvykius, žmones ar pastatus. Fikcija maišosi su tikra istorija, veikėjai kovoja su savo  vidiniais demonais, chaosu, matomais ir ne tokiais akivaizdžiais priešais bei nežinomybe. Ką atneš rytojus ir kokie mes į jį žengsime? Laikotarpis, apie kurį kalbama romane, apima 1988–1993 metus. Sovietų sąjungos griūtis, Sąjūdis,  pasikeitusios santvarkos, sausio 13-tosios įvykiai — dalykai stipriai palietę ir formavę tuometinius žmones ir būsimą istoriją. Romaną rašytojas kūrė apie tris metus. Prieš tai jis parašė pjesę „Remyga“, kurią pastatė režisierius Oskaras  Koršunovas.

www.tytoalba.lt/remyga
www.audioteka.com/lt/audiobook/remyga

Kiti įvertinimai:

15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga 2021
Metų knygos rinkimai: prozos knygos | Nominacija