„Valgyti... Gyventi... Viešpatie!“

Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę. 

Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.

2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.

https://almalittera.lt/products/raudonuju-skruzdziu-amzius?srsltid=AfmBOoqSuS-qAd_cUbDf_hHWuJvPsMwks4mwYZxK7gc2U6ux795IkuEg

Gyvenimas vartojimo instrukcija (1978) – svarbiausias garsaus prancūzų rašytojo Georges’o Pereco romanas, lyginamas su James’o Joyce’o Ulisu. Dienraščio Le Monde jis įtrauktas į 100 reikšmingiausių amžiaus knygų sąrašą.
Romano pasakojimas konstruojamas aplink vieną Paryžiaus daugiabutį, kuris tarsi nusimeta fasadą: kiekvienas knygos skyrius kviečia pasisvečiuoti vis kito kambario interjere ir pasinerti į jo gyventojų istoriją.

Gyvenimas vartojimo instrukcija – žmogiškosios būties ironijos asortimentas, atskleidžiantis genialius ir prie absurdo priartėjančius žmonių užmojus, aistras, sėkmes ir nuopuolius. Tai atidaus stebėtojo žvilgsniu skrodžiama gyvenimo patirčių panorama.
Šachmatų žirgo žingsniu keliaudamas per devyniasdešimt devynis daugiabučio kambarius, skaitytojas aplanko tolimiausius pasaulio kampelius, išgirsta keisčiausių istorijų, sprendžia mįsles ir galvosūkius. Knygos grožį kuria jos kompleksiškumas, atida mažiausioms ir iškalbingiausioms detalėms, susidedančioms į milžinišką dėlionę, kuri ir yra tikrasis gyvenimas.
1978 m. romanas pelnė Medičių apdovanojimą (Prix Médicis).

https://www.leidyklalapas.lt/products/gyvenimas-vartojimo-instrukcija

Tokarczuk „Jokūbo knygos“ kviečia į išmintingą kelionę per kultūras, kalbas, religijas
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido laukiamiausią metų knygą – Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romaną „Jokūbo knygos“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis). Rašytoja, pasakodama charizmatiško žydų pirklio Jokūbo Franko istoriją, originaliai, netikėtais rakursais nagrinėja komplikuotas daugiatautės, daugiakonfesės Lenkijos problemas.
„Dirbau prie šio romano kaip apsėsta – tema buvo tokia patraukli, kad prarijo visą mano intelektinį dėmesį, buvau tarsi „iškirpta“ iš normalaus gyvenimo. Skaičiau tik knygas, susijusias su XVIII a., domėjausi tik to laikotarpio daile, klausiausi Apšvietos amžiaus muzikos. Bet dabar galiu sušukti: šlovė apsėdimui, nes jis suteikia energijos įsigilinti į reikalingą temą“, – viename interviu yra sakiusi O. Tokarczuk.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/romanai/jokubo-knygos2/

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Metų vertėjas 2023 |Premija
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 | Nominacija
15 min knygos rinkimai | Geriausia verstinė grožinė knyga 2023

Vienas iš didžiausių XX a. rašytojų sukūrė vieną iš subtiliausių mūsų laikų biografijų. Knygą „Kalbėk, atmintie“ Vladimiras Nabokovas pirmą kartą išleido 1951 m. pavadinimu „Galutiniai įrodymai“; vėliau ją iš esmės peržiūrėjo ir 1966 m.  paskelbė antrą leidimą.
Į jį pirmą kartą įtrauktas anksčiau neskelbtas šešioliktas skyrius — reikšmingiausias iki šiol neskelbtas meistro tekstas, kurį pateikė rašytojo teisių paveldėtojai. Nabokovo atsiminimai — jaudinantis pasakojimas  apie mylinčią šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo  dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie“ ryškiai  atgyja pradingęs pasaulis.

www.knygos.lt/lt/knygos/kalbek--atmintie/