Švedų literatūros mėnuo

Balandį skaitykime kūrinius, išverstus iš švedų kalbos. Kokį ar kokią rašytoją prisimenate pirmiausia, prakalbus apie vertimus iš švedų kalbos? Astridą Lindgren, Pärą Lagerkvistą, Selmą Lagerlöf? O gal tuos rašytojus, kurie viešėjo Vilniaus knygų mugėje – Karin Alvtegen ar Ulfą Peterį Hallbergą?

Švedų literatūros lietuvių kalba išleidžiama nemažai: štai 2019 metais buvo išleistos 23 knygos, išverstos iš šios kalbos, 2018 metais – 16. Išsamiai susipažinti su švedų literatūros vertimais į lietuvių kalbą kviečia VDU dėstytoja Asta Gustaitienė savo straipsnyje „Švedų literatūra, kurią privalu (?) perskaityti: 10 rekomenduojamų knygų“ (https://vilniausgalerija.lt/2020/07/01/svedu-literatura-kuria-privalu-perskaityti/), kuris buvo publikuotas 2017 metais. Pasikeitimų jau yra: 2019 metais lietuviškai buvo išleista Jono Hasseno Khemirio knyga „Viskas, ko neprisimenu“ (iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Taigi, balandį sekime švedų literatūros Lietuvoje pėdsakais.

Elžbieta Kmitaitė: „Man labai svarbu, kad gyvenimas ir darbas turėtų prasmę“

Pirmą kartą Elžbietą Kmitaitę sutikau „Vilniaus knygų mugėje“. Vaikštinėjome kartu su bičiule ir žmonių minioje mėginome pasakoti viena kitai apie suaugusiųjų bei vaikų literatūros lauko užkulisius. Kadangi mugėje buvo daug pažįstamų, vis stabtelėdavome, taip susipažinau su E. Kmitaite – tinklaraščio „Juoda lentyna“ autore. Tada dar nežinojau, kad ji – taip pat vertėja iš švedų kalbos, verčia vaikams ir paaugliams skirtas knygas, dėsto skandinavų literatūrą, narplioja tiek suaugusiems, tiek vaikams skirtus tekstus. Mūsų pokalbis, nors ir trumpas, buvo smagus, kol mugėje plaukusi minia mus nunešė tolyn.

Vaikų ir paauglių literatūros vertimai iš švedų kalbos

Švedijos vaikų literatūra lietuvių skaitytojams nėra svetima. Turbūt sunkiai rastume žmogų, nežinantį Pepės Ilgakojinės ar Karlsono, kuris gyvena ant stogo, – vienos žymiausių vaikų literatūros rašytojų pasaulyje – švedės Astridos Lindgren sukurtų veikėjų. Taip pat ne vieną vaikystėje lydėjo ir tebelydi Troliai Mumiai, gimę suomių kūrėjos, rašiusios švediškai, Tuvės Janson galvoje.

Mantas Karvelis: „Mano gyvenime švediškos įtakos ne tiek daug“

Šį kartą kalbamės su Mantu Karveliu, kuris ne tik yra daugelio labai gerų knygų vaikams ir suaugusiesiems vertėjas iš švedų kalbos, bet ir profesionalus gidas. „Mano galva tai puikus derinys. Turizmo verslas yra sezoninis, todėl šiltuoju metų laiku (maždaug pusę metų) dirbu kelionių vadovu ir gidu, o likusį laiką – knygų vertėju. Kelionėse nuo ryto iki vakaro bendraujama su žmonėmis, todėl rudeniop atsiranda šioks toks nuovargis nuo bendravimo. Tada labai gera kelis mėnesius tyliai versti knygas“, – pasakoja M. Karvelis.

Esteros pasaulyje: įsimylėjimai, apsėdimas, tikrovės ir fantazijos atotrūkiai

Atsimenu, kai pirmą kartą pamačiau Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistos žinomos švedų rašytojos ir žurnalistės Lenos Andersson knygos „Estera. Romanas apie meilę“ viršelį, svarsčiau, kokias gi prasmes slepia, regis, labai konkretus, iš pirmo žvilgsnio vienaprasmiškas pavadinimas ir ryškios, akį rėžiančios spalvos. Nujaučiau, kad po „blizgiuoju paviršiumi“ laukia unikalus, gilus, provokuojantis ir įsimintinas turinys. Neapsirikau, nors autorė pasirenka, regis, literatūroje jau išsamiai reflektuotas temas – jausmus be atsako, apsėdimą, projekcijas, skirtį tarp vaizduotės ir fantazijos – visas jas interpretuoja ir papildo itin savitomis, išsamiomis įžvalgomis, kurias, kaip recenzijoje pastebėjo Jurga Mandrijauskaitė, norisi užsirašyti ir cituoti.

Knygos, verstos iš švedų kalbos

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesį vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Balandis – švedų kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su leidyklų siūlomomis iš švedų kalbos verstomis knygomis.