Algio Kalėdos premija

Januszas Korczakas (Janušas Korčakas) bene didžiausias lenkų pedagogas, gydytojas pediatras, rašytojas.
Šiame leidinyje sudėtos dvi pedagogo knygos „Kaip Mylėti Vaiką“ (1908 m.?) ir „Gyvenimo Taisyklės“ (1929 m.). Pastaroji skirta ir mažiems, ir dideliems. J. Korczako pedagogika remiasi meile vaikams. Autorius mano, kad pedagogo darbo efektyvumą lemia ne tiek žinios, kiek meilė vaikams, asmeninės charakterio savybės ir psichikos procesų ypatumai.
Abi šios knygos turi neįkainojamos reikšmės auklėjant vaiką, nuo pirmųjų mažylio gyvenimo valandų iki jaunuolio, kuriančio savąją ateitį. Perimdami gerąsias ir moraliąsias pedagogikos tradicijas, sukursime brandžią piliečių visuomenę.

Januszas Korczakas (tikrasis vardas Henryk Goldszmit), žydų kilmės lenkų pedagogas novatorius, gydytojas ir rašytojas, gimė 1878 ar 1879 m. liepos 22 d. Varšuvoje, inteligentų šeimoje. Jis taip pat buvo puikus publicistas, visuomenės veikėjas, Lenkijos kariuomenės karininkas.
1942 m. kartu su „Našlaičių namų" auklėtiniais buvo išvežtas į Treblinkos mirties stovyklą. Jis atsisakė pasiūlytos laisvės ir iki paskutinės gyvenimo minutės liko su vaikais, kartu su jais žuvo dujų kameroje.
J. Korczako veikla ir literatūrinė kūryba paliko ryškų pėdsaką Europos ir pasaulio pedagogikos istorijoje. Žinomas pedagogas rašė: „Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo, džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi."

Paskutinėmis gyvenimo dienomis didis kūrėjas savo Dienoraštyje pasidalijo niūriomis, grėsmingomis nuojautomis:

Gyvenimas – iš tiesų liepsna: tai prigęsta, nors kuro iki valiai, staiga pašoka kibirkščių spiečiumi ir ryškiai tvyksteli, kai jau baigia degti. Ir užgęsta. Karšta rudeniška diena ir suvokimas, kad tai jau paskutinis, nepakartojamas vėsus liepos rytas.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/kaip-myleti-vaika--gyvenimo-taisykles/

Šios knygos atsiradimą padiktavo solidus debiutinio Adomo Mickevičiaus tomelio Poezye Adama Mickiewicza („Adomo Mickevičiaus poezija“, Vilnius, 1822) jubiliejus. Per tuos du šimtus metų Vilnius išgyveno dideles pervartas, tačiau nepaisant politinių ir kultūrinių kataklizmų Mickevičius iš šio miesto taip niekada ir neišėjo. Net ir tada, kai poeto vardą buvo užginta minėti. Šlovė prasidėjo nuo nedidukės ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios knygos. Neišvaizdžios tik išore, nes vidus degė tokia galinga ugnimi, kad jos šilumą juntame lig šiol. Dabartinė knyga – tai naujai papasakota šio legendinio tomelio istorija. Naujai lietuviškai prakalbintas ir Mickevičius – tiek žodžiu, tiek vaizdu. Ši knyga – tai ne tik jautri pagarbos poetui išraiška, bet ir savita dovana Vilniui jo jubiliejaus išvakarėse. Nes Vilniaus ir Mickevičiaus vardai neatskiriami – Vilniaus romantizmas pagimdė ir Mickevičiaus romantizmą. 

https://www.knygynas.vu.lt/adomo-mickeviciaus-poezija-pirmas-tomas