Poetė Ramunė Brundzaitė už debiutinę poezijos knygą „Drugy, mano drauge“ apdovanota Jaunojo Jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijomis. Autorės kūryba išversta į keliolika kalbų, ji kviečiama dalyvauti tarptautiniuose poezijos festivaliuose užsienyje.
„Tuščių butelių draugija“ – antrasis R. Brundzaitės eilėraščių rinkinys. Jis skiriasi nuo pirmojo kiek pakitusia estetine savivoka, išgryninta stilistika, naujais registrais ir temomis. Čia mažiau romantizavimo, susitelkimo į save, išryškėja ir socialinės temos: komercializuoti darbo santykiai, visuomenės požiūris į moterį, psichikos sveikata, priklausomybė nuo alkoholio, trauminės vaikystės patirtys.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Tusciu-buteliu-draugija/

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos 2022 | Nominacija
Žemaitės literatūrinė premija 2023
Bleizgio vyšnios literatūrinė premija 2023
Tropo premija 2022

Greta Ambrazaitė (gim. 1993) – jaunosios kartos poetė, muzikantė, redaktorė, Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatė. Debiutinis jos eilėraščių rinkinys „Trapūs daiktai“ (2018) buvo įvertintas Jaunojo jotvingio premija, tapo 2018-ųjų „Metų knyga“ poezijos kategorijoje. G. Ambrazaitė yra išvertusi Lotynų Amerikos rašytojų (J. L. Borgeso, J. Cortázaro, A. Pizarnik ir kt.) poezijos, sudariusi jaunųjų Sakartvelo poetų antologiją „Aidintys“ (2021), o jos autoriniai eilėraščiai versti į keliolika užsienio kalbų.
„Adela“ – antroji autorės poezijos knyga.
„Adela Różewicz buvo mano proprosenelė. Nesu jos sutikusi, bet vardas, kaip laivas fantomas, liko klaidžioti po širdies vandenis. Iš vienos atminties į kitą bangos nešioja mūsų įrašus, laiškus buteliuose, ir supa kažkoks gilus mėlis, apgaulingai primenantis dugną. Gal todėl dauguma šios knygos eilėraščių – su vaizdu į jūrą.“ – Greta Ambrazaitė. 
„Muziejuje dažnai sustoju prie asmeninių daiktų – žiedų, senų sagų, gelžgalėlių – kaip prie keisto, tylaus ir išskydusia kalba nesugadinamo liudijimo, kad laikas nepraeina visai pro šalį, kad jo upė yra plati ir neišvengiama, kad niekada nepavyks pačiam iš jos išbristi ar nusišluostyti kojų.
Gretai Ambrazaitei pavyksta ne tik tokius daiktus pasiūti iš sudygsniuotos daiktavardžių faktūros, bet ir guldyti juos į vientisą, nuoseklų, intelektualiai provokuojantį poetinį pasakojimą. Kurti asmeninius kažin kieno daiktus – visai nebesvarbu, tikrus ar išgalvotus, kuriuos liečiant laikas ima rodytis apčiuopiamas pirštais: ir praeitis, ir nepagaunama dabarties akimirka, uoliai persekiojanti ateitį:
Rankos yra paveldimos su nuskinta šaka alyvos, žiedu nuo bevardžio piršto, saulės dėmėmis, mėlynių segėmis, šachmatais, pledais, vabalais, žolių sriuba, vaikystės visata, kuri susigūžia, kad ją toliau sūpuotum.

Kiti įvertinimai:

15 min knygos rinkimai:Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 2022
Knygos meno konkursas: grožinė literatūra ir eseistika | Diplomas 2022
Metų knygos rinkimai: poezijos knygos | Nominacija
Jurgos Ivanauskaitės premija 2024

Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.
Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.
„Vizuali, kampuota, kandi ir pastabi. Apgaulingai paprasta. Taki ir klajokliška. Poezija, galinti būti sraunia upe ir tigro dryžiais, apsnigtu automobiliu ir krauklele įrėžtu vardu rankoje. Dovilės Bagdonaitės knyga – tikras chameleonas: joje sentimentus keičia bravūra, Paryžiaus peizažus – iškyla baidarėmis, o švelnumą – ironija“, – redaktorius Marius Burokas.

https://www.knyguklubas.lt/takeliai-zoleje

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos 2022 | Nominacija
15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga 2023

Kiti įvertinimai:

1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi.

https://www.auksozuvys.lt/products/kraujo-kvapas

Kiti įvertinimai:

Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija 2022
Kinematografiškiausios knygos

Naujoji Gvido Latako eilėraščių knyga „Salos“ išsiskiria subtiliu žaismingumu, netikėtomis eilėraščių pabaigomis ir vis sušmėžuojančia ironija. Eilėraščiai sąmoningai nenudailinami iki lyrikos posmų, nevengiama šiurkštesnių, bendrinėje kalboje nevartojamų senoviškų žodžių, taip išplečiant ne tik žodyną, bet ir pasaulėvaizdį. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja mitiniai ir istoriniai veikėjai, vis dažniau – pasakų personažai. Įdomus poezijoje atsiskleidžiąs momentas – santykis su dailininkais ir rašytojais, kadaise kūrusiais ir kuriančiais dabar
Akcentuotina, kad eilėraščiuose nėra aiškios skirties tarp istoriškumo, realistiškumo ir mitiškumo: posmuose nuskambantys pasakų veikėjų ir realių asmenybių vardai egzistuoja vienoje plotmėje. G. Latako knygos ašis – žvilgsnis į amžinąsias vertybes, išryškėjančias kūrybiškai pasitelkus jau minėtus istorinius ir mitinius vaizdus bei ironiją, žaidybiškumą. Nors ne viename eilėraštyje kalbama iš „aš“ pozicijos, knygoje nėra lietuvių poezijoje įsitvirtinusios išpažintinės lyrikos, knyga „Salos“ liudija išskirtinį gebėjimą atsitolinti nuo jausminio pasaulio, žvelgti plačiau, jungti asmenines patirtis su mitiniais, tautosakiniais ir istoriniais motyvais, taip kuriant unikalų poetinį pasaulį.

https://www.slinktys.lt/el-parduotuve/knygos/salos.htmlb

Kiti įvertinimai:
Dionizo Poškos literatūrinė premija
Jotvingių premija

Vieno garsiausių pasaulyje lietuvių filosofo – neeilinės neeilinio likimo asmenybės – Algio Mickūno (g. 1933) atsiminimų knyga, gausiai iliustruota ir papildyta nuotraukomis. Ši knyga išsiskirs iš visų kitų Algio Mickūno knygų. Autorius „atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį, pasakoja dalykus, apie kuriuos net dešimtmečius su juo bendravusieji niekad nebuvo girdėję. Pradėdamas nuo vaikystės Lietuvos kaime, jis ištaria žodį „rojus“, kuriuo paskui metaforiškai įvardija viską, ką jam teko patirti. Rojus jam yra gyvenimo „eidos“, o sunkumus, kliūtis ir dramas galì tik kartkartėmis nujausti tarp punktyrų“ (Arūnas Sverdiolas). 

https://vaga.lt/atsiminimu-punktyrai

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika 2022 | Nominacija

Tame name Havajuose gyvena žmonės be sielų. Mėlynas iš išorės, sujauktas iš vidaus, o miegamasis ir vonia – be sienų. Jame aidi lietuviškos tinklalaidės, riksmai be jokio akcento, trankomos durys. Gimdymo sąrėmiai, nerviniai priepuoliai, orgazmai ir serialų įžanginė muzika. Namas – lyg kosmose paklydęs asteroidas, pakibęs Havajų naktyje, jame telpa penkios visatos ir vienas dvigalvis šuva.
Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas motinos liūdesio ir kultūrinio atradimo fonas, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Kūrinys persmelktas fantazijų, sapnų, čia nėra aiškių laiko ir herojų linijų, išskyrus pagrindinės veikėjos ir jos šeimos. Drąsus, atviras, nuoširdus ir įtraukiantis.
Vaiva Rykštaitė – filosofijos magistrė, romanų, kelionių memuarų ir knygų vaikams autorė, tinklaraštininkė, LRT skiltininkė, Rašytojų sąjungos narė, kurso „Kaip parašyti ir išleisti knygą“ kūrėja ir mentorė, daugiavaikė mama, meilės emigrantė, jau devintus metus namus kurianti Havajuose. Už autofikcinį romaną „Trisdešimt“ pelnė literatūrinę Kazimiero Barėno premiją. Jos kultinė knyga „Pirmąkart mama“ įtraukta į Lietuvos akušerių ir ginekologų asociacijos rekomenduojamos literatūros sąrašą. Romanas „Lizos butas“ pretendavo į Jurgos Ivanauskaitės premiją, gavo Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, išrinktas į kinematografiškiausių knygų devintuką, taip pat pagal jį vedama ekskursija po Kauno senamiestį. „Mėlynas namas Havajuose“ – dešimtoji autorės knyga.

https://www.tytoalba.lt/melynas-namas-havajuose

ĮPRASMINTA NE VIENO ŽMOGAUS, O VISO POKARIO ISTORIJA
Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatiūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos atidžiai įsiklausydamas šiojo krašto pasakojančiųjų užrašo prozininkas Justinas Sajauskas.
„Ten, už lango“ – ankstesnių istorinių miniatiūrų knygų tęsinys. Joje nėra linijinės įvykių sekos, nors įvykiai glaudžiai susiję laiko ir erdvės ryšiais, vaizduojama visuma. Teksto kompozicija – kinematografiška, mozaikiška. Pagrindinis veikėjas – pokario žmogus. Apie šio laiko moralę, vidinę kultūrą, pilietiškumą, meilę ir ištikimybę pamatinei žmogaus laisvės vertybei, šeiminiams ryšiams ir sukasi visas Suvalkijos krašto pokario etapas.
Pasakojimas sutelkiamas ties laiko įvykiu: jungtimis tampa erdvė ir konkretus istorinis tarpsnis. Beveik visų miniatiūrų leitmotyvas – išdavystės padariniai. Ryškiausiai vaizduojami partizanų ir stribų susidūrimai. Taupūs, trumpi, bet talpūs sakiniai alsuoja absurdo, paradokso poetika.
Miniatiūrose žmogus dažnai tampa bejėge marionete racionaliai nesuvokiamų būties dėsnių akivaizdoje. Paskutinis miniatiūros sakinys – savotiška išvada, kartais nuskambanti pranašiškai, kartais – ironiškai, o kartais – geliamai karčiai.
Greta absurdo poetikos, farso, ironijos yra daug vilties ir džiugesio, kad atėjo ta diena, kuria anuomet taip tikėjo žmonės – ir jų vardai neužmiršti. Liko ženkluose.
Justinas Sajauskas – rašytojas, muziejininkas, redaktorius, daugelio knygų autorius. Aktualiausia kūrybos tema – pokaris, žmogaus egzistencija jo ribinėse situacijose. 

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Ten-uz-lango-Pokario-miniatiuros/

„Poetas Antanas Šimkus nevargina skaitytojų nei publikacijų, nei knygų gausa. Pirmąją knygą „Skradžiai“ išleido 1999 m., antrąją „Sezonas baigtas“ 2010 m., po jos 2012 m. išėjo knyga vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“. Nuo to laiko, kai tapo žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, tame žurnale ir kitur vis pasirodo jo eseistikos apie literatūrą, kultūrą, žiniasklaidos padėtį. Ji savita – apmąstymus lengvai supina su asmeniškomis patirtimis ir įdėmiu gyvenimo stebėjimu.
Antanas Šimkus poeziją rašo taip, lyg nebūtų nei skaitęs, nei girdėjęs, kokias naujų kylančių bangų keteras gaudo nūnai populiarėjantys poetai. Žinoma, ir girdėjęs, ir skaitęs, bet vis tiek ramiai eina savo keliu. Literatūrinė bendruomenė, kai buvo jaunas, matydavo jį kartu su Valdemaru Kukulu. Kai kas iš tos literatūrinės draugystės išliko: eilėraštis turi atkurti dvasios būseną ir žvelgti aukštyn.
Vis dėlto svarbu, kai eilėraštis nėra iš nieko. Būta, įsiminta, pajausta, norėta išsakyti. Išsisakoma be pasidraskymų, bet matykime, kad Antano Šimkaus poezijoje daug . Skatinimo matyti, kas nematoma: . Na, ir ironijos: . Gali taip atrodyti, kai vakaras dega“, – Valentinas Sventickas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Vakaras-dega/

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausia metų knyga 2022
Tropo premija 2023

Kai užaugsiu ir jausiuos nesaugiai, pakaks vienos minutės, tos tamsos prieš pačią spektaklio pradžią, kol atsivers uždanga arba įsišvies pirmoji spektaklio scena, tos vienos akimirkos, kad aš vėl pasijusčiau esanti namie. Ir tada man vėl, anot tėčio, „viskas bus gerai“. - Dovilė Zelčiūtė

Dovilės Zelčiūtės „Augau teatre“ – literatūrinė autobiografija, šypsninga pirmosios meilės istorija, autorės intelektualinio, dvasinio brendimo ištakos. Galima skaityti ir kaip tam tikros epochos metraštį, ir kaip romaną, ir netgi kaip atskiras išbaigtas, jaukias noveles. Gyvenimas regimas kaip teatras, teatras – kaip ribinės situacijos erdvė su savo karaliais, pranašais, pajacais ir varguoliais – tam tikro laikotarpio Kauno dramos teatro aktoriais, jų šeimomis. Pasaulis teatro artistų vaiko, gavusio „kitos realybės skiepą“, akimis. Rašyta su meile ir pagarba, į praeitį pažvelgta brandaus žmogaus žvilgsniu, o tai, kas paauglei atrodė pasaulio pabaiga, dabar dažnai kelia šypseną. Tiesa, motiniškai jautrią, atsargią, tekste apskritai gausu gero humoro. Dovilės Zelčiūtės „Augau teatre“ tiesiog įdomu skaityti, o tai reta, vadinasi, gerai parašyta, meistro darbas. - Donaldas Kajokas

http://leidyklavaga.lt/produktas/augau-teatre/

Agnė Žagrakalytė – Belgijoje gyvenanti lietuvių poetė ir prozininkė, keturių poezijos knygų ir dviejų romanų autorė. Jos kūryba įvertinta premijomis, verčiama į užsienio kalbas.
Briuselyje, Lakene, beveik karaliaus kieme, stūkso dailus, aukštas kiniškas bokštas. Turistai neįleidžiami, nes iš ten matyti karaliaus kiemo baseinas. Netoliese, senosiose kapinėse, pravardžiuojamose belgų Per Lašezu, yra antkapis mylimai žmonai. Antkapyje iškaltas laiškas dviem kalbomis: prancūziškai ir kiniškai. Laišką pasirašo kinas benediktinų vienuolis. Kas čia vyksta?
Misionierius Andriejus Rudamina (iš Lietuvos) kinams pasakoja apie Dangaus karalystę pagal Belgijoje spausdintus paveikslus „Apie širdį“. Andriejaus vardas čia ir vienuolynų, ir bažnyčių pavadinimuose – it raudonas visa jungiantis siūlas. Dar šioje knygoje rasite vyno. Patį pirmąjį lietuvišką kulinarijos vadovėlį parašė kunigas. „Midus ir vaisvyniai“ vadinasi ta knyga. Kas čia vyksta?
Čia žvanga kiniški ir japoniški bei turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.

https://www.tytoalba.lt/triuksmaujantys-katalikai

Kiti įvertinimai:

Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija 2022