„Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves“ kviečia išsamiau susipažinti su rankinės spaudos epochos savitumais. Leidinio pirmoje ir antroje dalyse pristatomos šešios privačios ir šešios institucinės spaustuvės, veikusios Vilniuje iki XIX a. pradžios. Trečioje dalyje aptariama anoniminių spaustuvininkų veikla. Vilnietiškos spaudos originalumą iliustruoja vaizdai iš 15 rankraštinių dokumentų ir 78 spaudinių. Vilniaus plane pažymėtos senųjų spaustuvių vietos kviečia pažinti jų istoriją miesto erdvėse.

https://www.knygynas.vu.lt/iliustruotas-vadovas-po-senasias-vilniaus-spaustuves-an-illustrated-handbook-to-the-early-vilnius-printing-houses-1

Vilniaus vardo paminėjimo 700 metų jubiliejus istorikus paskatino apibendrinti ikišiolinį maždaug dviejų šimtmečių Lietuvos sostinės istoriografijos įdirbį. Lietuvos istorijos instituto darbuotojai ryžosi parengti naują miesto istorijos sintezę, pasitelkė tyrėjų ir iš kitų institucijų. Nepaisant gausios Vil­niaus tyrimų istoriografijos, teko ieškoti ir naujų istorijos šaltinių, imtis naujų tyrimų. Ir štai jūsų rankose Vilniaus istorijos tritomis.

Pirmasis Vilniaus istorijos tomas aprėpia laikotarpį nuo XIII a. iki 1795 metų, tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpsnis. XIII a. pabaigoje prasidėjo urbanizaciniai procesai, XIV a. miestas augo ir virto Lietuvos valstybės sostine. Autoriai aptaria, kaip keitėsi šio Lie­tuvos valdovų rezidencinio miesto svarba, kaip valstybės valdžios institucijų veikla padė­jo išsaugoti jo, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, reikšmę XVI–XVIII a., kaip jo raidą paveikė karai. Daug dėmesio skiriama švietimo ir kultūros plėtotei, atsklei­džiamas Vilniaus daugiatautiškumas ir daugiakonfesiškumas. Ypač atidžiai apžvelgiama miesto savivaldos ir miestiečių bendruomenės praeitis, urbanistinė miesto raida.

Antrasis Vilniaus istorijos tomas apima 1795–1914 metų laikotarpį – tuo metu miestas kartu su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Šiame tome nagrinėjami ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo pokyčiai, sietini su Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais, atskleidžiama, kaip ikiindustri­nės visuomenės centras virto pramonės centru.

Trečiajame tome analizuojama miesto raida 1915–1990 metais. Šiuo tarpsniu net de­šimt kartų mainėsi politiniai režimai ir valdžios, kito Vilniaus statusas: provincijos vaiva­dijos miestas išaugo ir tapo respublikos sostine – politiniu Lietuvos centru. Svarbi tomą vienijanti tema – išorinės aplinkos ir miesto bendruomenių formuota miesto tapatybė, daug dėmesio skiriama gyvenimo kasdienybei, miestiečių gyvenamai aplinkai.

https://www.istorija.lt/leidiniai/vilniaus-istorija/1491

Knyga skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui

GINA VILIŪNĖ – Vilniaus miesto gidė, dešimties knygų suaugusiesiems autorė, visose savo knygose pasakojanti Vilniaus istorijas. Yra parašiusi dvi knygas vaikams apie gyvūnus ir jų nuotykius: „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, „Kur dingo gandras Grantas?“

SIMONAS KVINTAS – vaikų ir jų tėvelių pamėgtas dailininkas („Bala nematė“, „Mikropolis“ ir kt.). Jo sukurtose iliustracijose knibždėte knibžda smagių personažų, nuotykių, juokingų nutikimų. Simonas, kaip ir Gina, labai myli Vilnių, yra sukūręs trimatę knygą vaikams apie šį miestą „Sveikas, Vilniau!“.

„Išgelbėti mešką. Nuotykiai Renesanso Vilniuje“ – pirmoji Ginos ir Simono drauge sukurta knyga. Ji nukelia į XVI amžiaus Vilnių, kupiną ne tik kasdienių darbų, bet ir pramogų. Rotušės aikštėje čia šoka dresuota meška. Keturi draugai – Ignius, Berta, Andrius ir Mikas – susipažįsta su meškute Baisa ir skriaudiku jos šeimininku. Vaikai nutaria išgelbėti mešką, o jiems į pagalbą atskuba ir keturkojis bičiulis šuo Draugelis. Taip prasideda ne tik nuotykių kupina istorija, bet ir labai turininga pažintinė kelionė po senąjį Vilnių.
Nuotykių istoriją iliustruoja nuotaikingi piešiniai, papildo istorinės Vilniaus įdomybės, o pažaisti ir pakeliauti po miestą kviečia užduotėlės. Kas žino, gal kurioje gatvelėje ar kieme pavyks sutikti ir meškutę Baisą?

https://www.tytoalba.lt/isgelbeti-meska

Kiti įvertinimai:

Kinematografiškiausios knygos (knyga + kinas) 2023

Vilnius – tai miestas, kurį kiekvienas gali atrasti vis iš naujo. Sostinė visada buvo ne tik inovacijų centras, bet ir metropolis, iš kurio plačiame regione sklido naujos idėjos. Neatskiriama daugiakultūrio Vilniaus dalis – gastronominė kultūra.

700-ojo sostinės gimtadienio proga autorių komanda – Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas, Aleksandras Belyj ir Tomas Rimydis – kviečia Jus mėgautis Vilniaus istorijomis ir skoniu patiekalų, pasigamintų pagal autentiškus knygoje pateikiamus receptus.

Knyga, kurią laikote rankose, kiek primena restauratoriaus darbą, kai, pašalinus naujausius dažų sluoksnius, randami ankstesni, be galo įdomūs istoriniai sluoksniai. Taip sluoksnis po sluoksnio atidengiamas bendras istorinis Vilniaus veidas.

https://www.knygynas.vu.lt/senojo-vilniaus-skoniai-7

Už miesto tyrinėjimus pelnęs Šv. Kristoforo statulėlę, Vilniaus mero premiją ir kitų apdovanojimų, Darius Pocevičius rašo toliau. Antroje „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ dalyje prisimenamas laikotarpis nuo 1965 iki 1990 m.: autorius pateikia tuomečių knygynų, leidyklų, vaistinių, juvelyrinių ir valiutinių parduotuvių apžvalgą, atkreipia dėmesį į reliktus, kuriuos mieste paliko dailininkai, kompozitoriai, rašytojai, šachmatininkai, „Spartos“ fabriko darbininkai, pirmieji kompiuterių specialistai.
Vis dėlto ši knyga skiriasi nuo anksčiau autoriaus parašytų, nes svarbiausi čia – nebe miesto artefaktai, bet 7-ajame ar 8-ajame deš. subrendę, dabar garbaus amžiaus vilniečiai, prabylantys tarsi gyvieji praėjusios epochos „reliktai“. Daug dėmesio skirta meno kūrėjams, ypač dailininkams. Jie Vilniaus viešąsias erdves papuošė šimtais kūrinių. Taigi ši knyga – savotiškas  pamirštai jų kūrybai ir kasdienybei.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Istoriniai-Vilniaus-reliktai.-1944-1990.-ll-dalis

Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ – tai žvilgsnis į šiandienę sostinę ir jos gyventojus. Knygoje ieškoma atsakymų į klausimus: kokios sostinės vizijos? Kokia šio miesto kolektyvinė atmintis? Kas slepiasi jo pasąmonėje? Daug dėmesio skiriama miesto miegamiesiems rajonams.
„Vilniaus sekretus“ sudaro pokalbiai apie Vilnių, vilniečių atsiminimai ir liudijimai, poetiniai tekstai, fotografijos ir sostinės paviršių atspaudai.Knyga gausiai iliustruota pastarųjų metų Vilniaus nuotraukomis. 

https://www.slinktys.lt/vilniaus-sekretai.htmlb

Pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet  netapo realybe. Nuo Jono Basanavičiaus namų Lukiškių aikštėje iki komunistų tvirtovės, nuo Vilniaus marių iki svogūno formos nacionalinės galerijos: tik popieriuje likę projektai šiandien pasakoja apie savo autorių ambicijas, politines ir  socialines laiko peripetijas bei pokyčiams visad jautrų miesto audinį.

www.leidyklalapas.lt/products/neigyvendintas-vilnius