Ko patys rašytojai tikisi iš Knygų aikštės Sostinės dienose?

Rimantas Kmita: „Tikiuosi gražaus sezono starto. Ir dar pamatyti žmonių žvilgsnių iki naujo karantino.“

Gina Viliūnė: „Sostinės dienos man yra vilniečių ir miesto svečių bendrystė, gyvas, šurmuliuojantis, bruzdantis miestas. Proga dar kartą prisiminti, kokiame nuostabiame, sename ir gražiame mieste gyvename. Knygų aikštėje tikiuosi sutikti daug žmonių, nes turime akivaizdžiai parodyti, kad Vilnius skaitantis miestas.“

Selemonas Paltanavičius: „Sostinės dienos vilniečiams ir miesto svečiams dovanoja  daug susitikimų su kultūra ir jos apraiškomis – viena jų yra mažoji knygų mugė. Gyvename nežinodami, ar 2021-jų Knygų mugė įvyks, ar bus tokia, kaip kasmet. Todėl šie susitikimai su knygomis, su autoriais ir leidėjais yra maža, bet labai svarbi būsimos mugės dalis. Aš pristatysiu knygą vaikams „Jei sliekas būtų paukštis“ – iš karto pasakysiu, kad knyga visai ne apie paukščius, o ir sliekas čia toks... kitoks. Savo knyga noriu priminti vaikams, kad jie nepamirštų svajoti. Jei tą sau leisti gali sliekas... Taigi, susitiksime ir apie tai pasikalbėsime.“

Rimvydas Laužikas: „Knygos yra langai, kurių dėka pažįstame mus supantį pasaulį. Net tada, kai tikros kelionės ribojamos, galime keliauti jų padedami. Kartu su Anželika kviečiame jus į knygų erdvę „Susitinkam prie bokšto“ ir į kelionę po Graikiją:  mitinę ir fizinę, buvusią ir esamą, gamtinę ir kultūrinę. Džiaugiamės, kad dabar turime galimybę susitikti ir pristatyti knygą „Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas“, pakalbėti apie ryšius jungiančius Lietuvos ir Graikijos kultūrines erdves.  Ir, žinoma, apie graikišką virtuvę. Iki susitikimo Sostinės dienose!“

Eglė Aukštakalnytė-Hansen: „Pirmą kartą dalyvausiu tokiame renginyje ir Sostinės dienose. Tikiuosi gero vaibo, pozityvios energijos, miestiečių šurmulio ir susidomėjimo knygomis, ypač laukiu tų žmonių, kurie neabejingi gamtai, laukiniams žvėrims, klimato pokyčiams.“

Rugilė Audenienė: Knygų aikštėje tikrai daug įdomių autorių ir susitikimų, sunku net išsirinkti, bet aš atkreipiau dėmesį į tris šiek tiek netradicinius – jei norisi šiek tiek nustebti:

Laukiu pokalbio apie Olgos Tokarczuk, Joannos Concejo „Pamesta siela“ pristatymą, nes man įdomus autorės rašymo būdas, be to, ir pasirinkta tema – greitas pasaulis, kuriame žmogus užsinori paspausti stabdį, aktuali. Pastaruoju metu daug galvoju apie vietas ir mikroistorijas, jų laikinumą. Štai Naujininkai, kuriuose gyvenau keletą pastarųjų metų, jau keičia kailį, ir kartais šiurpoka suvokti, kad tam tikri rajono peizažo štrichai, personažai, detalės, situacijos teliko užkonservuoti mano feisbuko įrašuose ar tinklaraščio tekstuose.

Esu kilusi iš Biržų ir mačiusi visus tuos laukinius 90-uosius, todėl labai smalsu išgirsti ištraukų iš knygos, kuri nėra „Pietinia kronikos“ – naujo Rimanto Kmitos romano.

Pasiklausyčiau apie knygą „Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone 1968“. Tuo metu Londone vykusi Sovietų Sąjungos dizaino paroda, kur daug dėmesio skirta Baltijos šalims, buvo tikras įvykis. Paviljoną kūrė jauni menininkai, tai tapo savotišku laisvės gurkšniu. Man ši knyga – parodos „Lietuviško dizaino odisėja“ Nacionalinėje dailės galerijoje tąsa, todėl smalsu.

Justinas Žilinskas: „Knygų aikštėje laukiu to, kas knygai svarbiausia – skaitytojų. Laukiu jų įspūdžių, džiaugsmo ir pasipiktinimo, laukiu šiugždančių puslapių, gyvo žodžio ir nuostaba papuošto veido.“