Julija Šukys, „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“, iš anglų kalbos vertė Marius Burokas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
Vertimai suteikia galimybę susipažinti su naujomis literatūros srovėmis, aktualizuoti iki tol nenaudotas raiškos priemones ir iš naujo atrasti primirštas arba net visai užmirštas asmenybes. Sunku atsakyti, kodėl pasaulyje pripažinimo sulaukę asmenys savuose kraštuose lieka menkai žinomi. Pasaulio Tautų Teisuolei, žydų gelbėtojai lietuvei Onai Šimaitei skirta Kanados lietuvės literatūrologės Julijos Šukys monografija, kurią iš anglų kalbos išvertė Marius Burokas, bando atsakyti į šį klausimą. Monografijos vertimas svarbus pirmiausia dėl to, kad leidžia iš šalies pažvelgti į savo kultūros atmintį, kurios centre – nacionalinių didvyrių panteonas.
Vėlyvojoje paauglystėje lietuvių kalba perskaitytas Charleso Bukowskio romanas „Arklienos kumpis“ darė įtaką mano tolesnei kūrybai, norėjau išmokti rašyti panašiai kaip jis. Tuomet vertėjo Gedimino Puloko pavardė man nieko nesakė ir net nesusimąsčiau, kad po keliolikos metų su juo dalinsimės bendromis knygų lentynomis, kartais skaitysime bei komentuosime vienas kito tekstus arba ilgai ginčysimės, kodėl vienam knyga atrodo nepaprastai gera, o kitam – tik vidutiniška.
Be to, kad Lietuva yra maža, kalbos apribota rinka, leidybos apimtis dar labiau mažina nelegalaus turinio prieinamumas ir išplitimas. Lietuva yra laikoma valstybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis ir kartu su kitomis Rytų Europos šalimis paprastai yra įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje. Pvz., remiantis 2016 m. MUSO kompanijos atliktu nelegalaus intelektinio turinio 26 platinimo svetainių lankytojų tyrimu, 24,5 % interneto vartotojų Lietuvoje yra naudoję nelegalias prieigas prie autorinio turinio. Didesnis piratavimo mastas yra tik Latvijoje (46,3 %) ir Bulgarijoje (27,4 %).
Nelegalių knygų naudojimo pasekmės:
(Grigas, V., Gudinavičius, A. (2019). Nelegalių knygų naudojimas Lietuvoje: skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūris. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.)
Skaičiuojama, kad nelegaliai įvairų intelektinį turinį platinančios interneto svetainės Lietuvoje per metus padaro žalos už daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Reikšminga šios sumos dalis tenka nelegaliems knygų parsisiuntimams: populiarių lietuviškų knygų nelegalių elektroninių kopijų parsisiuntimų skaičius neretai kelis kartus viršiją tų knygų tiražą. Dažniausiai piratų taikiklyje atsiduria naujos, didelio populiarumo sulaukiančios, žinomų autorių knygos.
Vaiva Rykštaitė: „Beveik visos mano knygos yra siuntinėjamos ir dalijamos feisbuko grupėse, o kartais net ir nelegaliai pardavinėjamos. Kai kurie vagys tokie įžūlūs, kad netgi patys mano feisbuko paskyroje pasigiria, jog mano knygas parsisiuntė už dyką, kitaip tariant – mane apvogė.“ Daugiau skaityti čia.
Straipsniai apie knygų piratavimo žalą:
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1269765/vaiva-rykstaite-ir-mane-apvoge
Nemokamos, legaliai prieinamos el. knygos:
Popierinių, audio ir el. knygų galima įsigyti leidyklų el. knygynuose:
Leidykla „Katalikų pasaulis leidiniai“
Leidykla „Scientia Socialis“ (dalis publikacijų prieinama nemokamai)
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lietuvos nacionalinis muziejus
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Vilniaus dailės akademijos leidykla
Vilniaus universiteto leidykla
Viltaras Alksnėnas – ilgą laiką buvo paslaptingas vertėjas. Verčia geriausią klasikinę ir šiuolaikinę anglakalbių šalių vaikų literatūrą, jo vertimai pelno apdovanojimus, įtraukiami į mokyklines literatūros ugdymo programas, spaudoje pasirodo vienas kitas interviu, tačiau dar prieš gerus penkerius metus dar mažai kas žinojo tikrąją šio vertėjo pavardę – Viltaras Alksnėnas yra garsusis vaikų literatūros ekspertas Kęstutis Urba. Su vertėju kalbame apie tai, kokie nuotykiai atvedė prie vertimo ir kodėl sumanė pasirašinėti slapyvardžiu, apie reikšmingiausius vertimus, vaikų literatūros leidybą Lietuvoje ir kodėl taip menkai pažįstame tokių anglakalbių šalių, kaip Australija ar Naujoji Zelandija, vaikų literatūrą.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos statistikos duomenimis, grožinių knygų lietuvių kalba 2019 metais buvo išleista 1418 pavadinimų. Vertimai iš kitų kalbų sudaro net 53 proc. O iš šių 53 procentų daugiausiai išversta iš anglų kalbos: net 420 knygų. Tai kūriniai, atkeliavę iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos, Airijos, Naujosios Zelandijos. Turime daug puikių vertėjų, verčiančių iš šios kalbos, kai pavardė dažnai yra kokybės ženklas. Skaityti galime ne tik prozą, bet ir poeziją. Visada galime pasitikėti Rasos Drazdauskienės, Violetos Tauragienės, Zitos Marienės, Nijolės Reginos Chijenienės, Laimanto Jonušio, Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės, Viltaro Alksnėno prozos vertimu, Mariaus Buroko, Dominyko Norkūno išversta poezija.
Kokios pastaruoju metu išleistos knygos jus sužavėjo labiausiai? Ką rekomenduotumėte skaityti draugui? Ką užsimerkę dovanotumėte bet kokia proga? Paskutinį metų mėnesį pasikalbėkime apie anglakalbę literatūrą, išleistą lietuviškai.
Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
---|---|---|---|---|---|---|
1
Data :
2025-09-01
| ||||||
14
Data :
2025-09-14
| ||||||
21
Data :
2025-09-21
| ||||||