Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesį vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Birželis – norvegų kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su LLA narių siūlomomis iš norvegų kalbos verstomis knygomis.
Liepos 2-ąją 1923 metais gimė lenkų poetė, eseistė, vertėja, Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska. Savo Nobelio kalboje poetė sakė:
„Štai kodėl taip vertinu trumputį žodį „nežinau“. Jis trumpas, bet jo sparnai tvirti. Jis atveria mumyse pačiuose glūdinčias gelmes ir tas platybes, po kurias klaidžioja menkutė mūsų Žemė. Jei Isaacas Newtonas nebūtų pats sau ištaręs „nežinau“, net jei jo sodo obuoliai būtų byrėję kaip kruša, jis geriausiu atveju būtų rinkęs juos ir gardžiai triauškęs. Jei mano tautietė Maria Skłodowska-Curie nebūtų ištarusi pati sau „nežinau“, tikriausiai būtų likusi gerų šeimų dukterų pensiono chemijos mokytoja, ir jos gyvenimas būtų praėjęs dirbant šį – visai garbingą – darbą. Tačiau ji ištarė sau: „Nežinau“, ir būtent šis žodis du kartus atvedė ją į Stokholmą, kur neramios ir nuolat ko nors ieškančios sielos žmonės apdovanojami Nobelio premija.
Ir poetas, jei tik yra tikras poetas, privalo nuolat sau pačiam kartoti: „Nežinau.“ (Šaltinis)
Liepos mėnesį skirsime literatūrai, išverstai iš lenkų kalbos, pamėgtiems ir galbūt tik atrasiamiems rašytojams, pokalbiams su vertėjais į lietuvių kalbą, leidyklų rekomendacijoms.
Pastaruoju metu atrodo, kad visi mano sutinkami skaitytojai džiaugiasi plonomis knygomis arba dūsauja kraudamiesi į kuprines plytos didumo romanus, lyg prisibijodami, jog teks įveikti ilgą skaitymo kelią. O kaip turėtų jaustis vertėjas, žinodamas, kad jo laukia kone 3600 puslapių pasakojimas? Norvegų kalbos ir kultūros specialistė Justė Nepaitė juokauja apie gresiantį kraujo perpylimą. Ta proga panarstykime vertėjo darbo subtilybes, pakalbėkime apie norvegus, detektyvus ir nemiegotas naktis.
Birželio mėnesį skirsime knygoms, išverstoms iš norvegų kalbos. 2019 metais Norvegija buvo garbės viešnia Frankfurto knygų mugėje. Žymių ir įdomių rašytojų gausa tik dar sykį įrodė, kokia turtinga ir skirtinga yra norvegų literatūra. Galime tik džiaugtis, kad daug ir įvairios norvegų literatūros galime skaityti ir lietuviškai: Karl Ove Knausgård, Herbjørg Wassmo, Jostein Gaarder, Jo Nesbø, Roy Jacobsen, Per Petterson, Maja Lunde, Lars Mytting. Kai kurie puikūs kūriniai, kaip Jon Fosse „Vaizdai iš vaikystės“, dar tik pakeliui į lietuvių kalbą. Tad šį mėnesį kviečiame į pažintį su norvegų literatūra.
| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
|---|---|---|---|---|---|---|