Švedų literatūros mėnuo

Balandį skaitykime kūrinius, išverstus iš švedų kalbos. Kokį ar kokią rašytoją prisimenate pirmiausia, prakalbus apie vertimus iš švedų kalbos? Astridą Lindgren, Pärą Lagerkvistą, Selmą Lagerlöf? O gal tuos rašytojus, kurie viešėjo Vilniaus knygų mugėje – Karin Alvtegen ar Ulfą Peterį Hallbergą?

Švedų literatūros lietuvių kalba išleidžiama nemažai: štai 2019 metais buvo išleistos 23 knygos, išverstos iš šios kalbos, 2018 metais – 16. Išsamiai susipažinti su švedų literatūros vertimais į lietuvių kalbą kviečia VDU dėstytoja Asta Gustaitienė savo straipsnyje „Švedų literatūra, kurią privalu (?) perskaityti: 10 rekomenduojamų knygų“ (https://vilniausgalerija.lt/2020/07/01/svedu-literatura-kuria-privalu-perskaityti/), kuris buvo publikuotas 2017 metais. Pasikeitimų jau yra: 2019 metais lietuviškai buvo išleista Jono Hasseno Khemirio knyga „Viskas, ko neprisimenu“ (iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Taigi, balandį sekime švedų literatūros Lietuvoje pėdsakais.

Knygos, verstos iš suomių kalbos

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesį vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Kovas – suomių kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su leidyklų siūlomomis iš suomių kalbos verstomis knygomis.

Aida Krilavičienė: „Suomiai daug ką mato ir vertina kitaip nei mes“

Vertėja Aida Krilavičienė į suomių kalbą ir literatūrą atėjo iš meilės vengrų kultūrai. Kai 1989 m. Kaune buvo įsteigtas pirmasis Vadybos ir kalbų koledžas, ten nuėjus paaiškėjo, kad žadėtos vengrų kalbos niekas nemokys, tik giminiškos – suomių. Taip, tarsi ir atsitiktinai, prasidėjo ilgus metus trunkanti draugystė su suomių literatūra. Šiame interviu kalbamės, kuo ypatinga suomių literatūra ir suomiškas gyvenimo būdas. Taip pat apie vertėjos darbo kasdienybę, skaitymo įpročius ir mylimiausias knygas.

Suomių literatūros mėnuo

Kai kalbame apie skaitymo įgūdžius ar skaitymo skatinimą, dažnai atsisukame į Suomiją. Viena iš priežasčių, kodėl Suomijoje yra geri mokymosi įgūdžiai ir vienas aukščiausių raštingumo rodiklių, tai tėvų dėmesys vaikų skaitymui. O kokias Suomijos rašytojų knygas žinome ir skaitome mes, lietuviai? Bene žinomiausios, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, išverstos iš suomių kalbos – Mika Waltari „Sinuhė egiptietis“, Suomijoje išrinkta šimtmečio knyga, ir Sofi Oksanen „Valymas“. Žinomi Lietuvoje ir Arto Paasilinna, Timo K. Mukka, Salla Simukka, vaikų rašytojai Sinikka Nopola ir Tiina Nopola bei Timo Parvela. Su knygomis, išverstomis iš suomių kalbos, mus supažindina vertėjos Aida Krilavičienė, Urtė Liepuoniūtė, Viltarė Urbaitė.

Ar rašo suomiai detektyvus? Rašo, tačiau Lietuvoje jie kol kas ne tokie populiarūs kaip švedų ar norvegų. Bene žinomiausia Suomijos detektyvų rašytoja Leena Lehtolainen yra viešėjusi Vilniuje ir net parašė Vilniui skirtą detektyvinį apsakymą. Kati Hiekkapelto, kurios trys detektyviniai romanai jau išversti į lietuvių kalbą, taip pat viešėjo Vilniaus knygų mugėje 2020 metais.

Pasidalykite savais literatūriniais atradimais iš Suomijos.

Apie (ne)normalumą, centrus ir paraštes

Kartais mane apima melancholiška literatūrinė nuotaika – regis, viskas jau parašyta. Temos – amžinos, jų prieigos, interpretacijų būdai – taip pat labai panašūs. Vis  dėlto būdama užsispyrusi skaitytoja nepasiduodu – su žiburiu ieškau originalumo, nuostabos, kūrybiškumo. Ir koks džiaugsmas ištinka, kai galiu drąsiai ir atsakingai pareikšti – radau. Taip nutiko ir  perskaičius Sayakos Murata‘os romaną „Kombinio moteris“. Čia labiausiai stebino netikėti nagrinėjamų temų rakursai, pats siužetas, veikėjų paveikslai ir tikslus, niūriai komiškas pasakojimo stilius.