Ispanų literatūros mėnuo

Vertimui iš ispanų kalbos planavome skirti rugsėjį, tačiau mūsų kaimyninės valstybės Baltarusijos situacija planus keitė. Todėl ispanakalbei literatūrai skirsime spalį. Iš ispanų kalbos išverstų kūrinių turime tikrai nemažai, kaip ir puikių vertėjų, verčiančių sudėtingiausius, didelės apimties kūrinius, poeziją. Ispanų kalba kalbama ne tik Europoje, tačiau ir Pietų Amerikos šalyse. Šios kalbos išmanymas leidžia mums susipažinti su didele dalimi pasaulio.

Pasikalbėkime šį mėnesį apie mėgstamiausius rašytojus, apie geriausius vertimus iš ispanų kalbos.

Baltarusių literatūros mėnuo

Rugsėjį ketinome skirti kūriniams, išverstiems iš ispanų kalbos. Tačiau šiandien, kaip ir didžioji dalis Lietuvos, su nerimu stebime situaciją Balltarusijoje, palaikome savo draugus, išėjusius į miestų gatves su baltai raudonomis vėliavomis. Todėl ir šį mėnesį prisidedame prie baltarusių kovos ir skirsime baltarusių kalbai bei kūriniams, parašytiems baltarusiškai ir išverstiems į lietuvių kalbą. Kokia baltarusių kalbos situacija šalyje? Ar ja kalbama, ar daug ja rašoma ir ar verčiama į kitas kalbas?

Lietuvoje vertimų iš baltarusių kalbos nedaug turime. Artimi mūsų kaimynai per literatūrą mums dar sunkiai pažįstami. O ir pati garsiausia šių dienų Baltarusijos rašytoja, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, rašo rusų kalba. Tačiau gerai paieškoję radome lietuvių kalba keletą trumpų tekstų, eilėraščių, interviu. Daug baltarusių eilėraščių lietuviškai skambėjo Lietuvos poetų ir vertėjų suorganizuotuose skaitymuose Vilniuje, prie Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios. Tad dalysimės šį mėnesį tuo, ką turime, pažindinkimės ir atraskime savo kaimynus.

Жыве́ Белару́сь!

Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė: „Norėčiau daugiau diskusijų, daugiau dirbtuvių, seminarų, vertėjų kartų bendradarbiavimo“

Šį kartą kalbamės su jauna vertėja iš estų kalbos Agne Bernotaite-Jakubčioniene. Jeigu reikėtų surašyti dažniausiai į knygyną, kuriame dirbu, užsukančius literatus, Agnė būtų sąrašo viršuje. Ji nuosekliai domisi naujausia kultūrine spauda, kartais su ja aptariame išėjusias knygas ar pasirodžiusias publikacijas. Kadangi esame pažįstamos bent trejetą metų, akies krašteliu seku jos ryžtą versti iš estų kalbos. Žavi jos užsidegimas ir noras tapti gera vertėja, supažindinti skaitytojus su estų literatūra. „Ar nieko, kad aš dar tik pradedanti vertėja?“, – prieš mūsų pokalbį klausia Agnė, jau išvertusi ne vieną eilėraštį ir tuoj debiutuosianti su pirmuoju verstiniu romanu.

Šviesios Piret Raud istorijos vaikams

Jokia naujiena, kad leidėjai nepakankamai domisi Baltijos šalių literatūra – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. Vis dėlto kone kasmet sulaukiame vienos kitos latvių ar estų menininkų knygos vaikams: įdomios, vertingos.^[1] O kadangi rugpjūtis paskelbtas estų literatūros mėnesiu, nusprendžiau dėmesį atkreipti į vieną svarbiausių šiuolaikinės estų vaikų literatūros kūrėjų – iliustruotoją ir rašytoją Piret Raud.

Estų literatūros mėnuo

1991 metais visos trys Baltijos šalys atgavo savo nepriklausomybę. Rugpjūčio 20 d. Nepriklausomybės dieną minės Estija.

Sveikindami savo bendražygius, pasikalbėkime apie jų literatūrą. Ar pažįstame Estijos rašytojus? Ar daug jų, rašančių estų kalba, išvardytume? Kaip gyvena vertėjai iš estų kalbos, kokios vaikų literatūros įdomybės, prieinamos lietuviškai?

Šį mėnesį pasiūlysime interviu su vertėja iš estų kalbos Agne Bernotaite, pasakojimą apie Piret Raud kūrybą, kurią galima rasti lietuviškai, leidyklų jau išleistas įdomiausias ir dar tik būsimas knygas.