Amosas Ozas (1939–2018) – Izraelio rašytojas, romanistas, žurnalistas ir intelektualas. Jis taip pat buvo hebrajų literatūros profesorius Negevo Ben-Guriono universitete. Rašė hebrajų kalba. Naujosios bangos hebrajų literatūroje atstovas. A. Ozo prozai būdinga ironija, kartais pereinanti į sarkazmą, kūrinių personažai – įvairūs Izraelio visuomenės sluoksnių atstovai. Parašė apsakymų (rinkinys „Šakalo žemės“), romanų („Kitoje vietoje“, „Mano Michaelis“, „Tikras nusiraminimas“, „Juoda dėžė“, „Pažinti moterį“, „Pantera rūsyje“, „Gyvenimo ir mirties ritmai“, „Kaimo gyvenimo fotografijos“), publicistikos (rinkinys „Po Izraelį“), esė (rinkiniai „Izraelis“, „Palestina ir taika“, „Ugnikalnio papėdėje“). Autobiografinis ir istorinis romanas „Pasakojimas apie meilę ir tamsą“ (2002) pripažintas viena iš 10 svarbiausių Izraelyje sukurtų knygų.

„Ieškantis sąsajų tarp kūrinio ir asmeninio jo autoriaus gyvenimo skaitytojas didžiai klysta: ieškoti vertėtų ne tarp to, kas parašyta, ir to, kas rašė, bet tarp to, kas parašyta, ir to, kas skaito“ („Pasakojimas apie meilę ir tamsą“).