K.A.2.0.2.x.

Gražina

Gražina

Renata Karvelis – rašytoja, menininkė. Gimė 1988 m. Gyvena Tauragėje. Knygoje „mOterOs“ veriasi aktuali, originali ir drąsi moteriškumo samprata. Eilėraščiuose kalbama apie moteris, moterystę, solidarumą, feminizmą. Gausu kritikos šiuolaikinio pasaulio detalėms, vis dar dažnai pasitaikančioms vyrų ir moterų nelygybės apraiškoms. Eilėraščiai aironiški, provokuojantys, kviečiantys diskusijai, taiklūs ir nenuspėjami.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/moteros.html

Istorinių komiksų žanras Lietuvoje per pastaruosius metus išpopuliarėjo kaip būdas jaunajai kartai papasakoti apie reikšmingus įvykius. G. Grajauskas ir M. Lukošaitis savo ruožtu sukūrė pasakojimą apie 1923 m. sausio mėnesio Klaipėdos šturmą. Istorija prasideda Kauno gatvėje, kurioje jaunuolis skautas Kleopas Justys ieško pono Polovinsko buto, mat nori prisijungti prie sukilimo. Kai atranda, išgirsta: „Polovinsko nebėra. Dingo.“ Šiame atsakyme galima įžvelgti subtilų Grajausko pajuokavimą, mat pats Polovinskas liudija apie savo išnykimą, bet tuoj pat paaiškina, kad dabar jo pavardė kita – Budrys. Švelnaus humoro skaitytojas atras ir daugiau.
Veiksmas greitai persikelia į Klaipėdos kraštą, per kurį iš trijų pusių link uostamiesčio juda būriai darbininkais persirengusių ginkluotų vyrų iš Lietuvos. Daugiausiai dėmesio komiksų knygoje skiriama karinei operacijai, kurios pagrindiniai veikėjai yra sukilimo vadas Jonas Budrys ir skautas Kleopas Justys, gavęs slapyvardį Ūdra, mat svajoja tapti jūrininku, kai atvaduos Klaipėdą – Lietuvos vartus į pasaulį. Prie Budrio būrio prisijungia jauniausias sukilimo dalyvis gimnazistas Algirdas Jasaitis. Knygoje minima jo tragiška žūtis mūšio metu.
Istorijoje trumpai paminėtos ir kitos svarbios asmenybės, dalyvavusios Klaipėdos atvadavimo šturme: kapitonas Kalmantavičius-Bajoras, leitenantas Burokevičius-Šepetys, lakūnas Steponas Darius, prancūzų komisaras Petisnė, Jonas Žilius.

 

Elenos Grudzinskaitės kūrybos parodoje pristatomi kūriniai – kinetinis objektas „Mono-tik“ (2021–2023) ir fotopolimero graviūrų serija „Iškarpos“ (2022–2023) – tai kasdienio monotoniško peizažo sąvokos tyrinėjimai: kas yra peizažas plačiąja, pamatine prasme ir kaip juo gali tapti trumpalaikių situacijų fragmentai bei jų dariniai, gerokai nutolę nuo įprastinės kraštovaizdžio sampratos. 

Kuriant „Mono-tik“ vaizdų šaltiniu autorei tapo jos pačios gyvenimo vienų metų laikotarpis. Ji fotografavo vaizdus kiekvieną dieną, spontaniškai, nuolat pildydama fotoalbumą savo išmaniajame telefone, galiausiai, naudodamasi tik šio albumo turiniu, sugeneravo išplėstinį vaizdinį peizažą, įamžino jį laike ir erdvėje. Fotopolimero graviūrų serija „Iškarpos“ sukurta naudojant „Mono-tik“ objekto medžiagą. Čia autorė pasitelkia jau sugeneruotą fragmentų koliažą, iš jo ištraukia atsitiktines vaizdines situacijas, o iš šių kuria kompozicijas ir transformuotą realybę. Abu parodoje pristatomi kūriniai – tai pačios menininkės poreikio suvokti savo aplinką, būsenas, būti viename beveik nekintančiame taške-rutinoje išraiška, artimosios aplinkos regimybės sintezė; laiko tėkmę, įvykius, nutikimus absorbuojantis išplėstinis kraštovaizdis.

https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?2446552082

„Trečiasis 20 a. dešimtmetis architektūros istorijoje žymi modernizmo idėjų sprogimą. Per trumpą laiką avangardinės formos pasklido po pasaulį ir skirtingose vietovėse įgijo lokalių išraiškų. Modernizmo ženklų rasime kone kiekviename didesniame mieste.<…>
Nepaisant to, kad pokyčius inspiravo universalūs modernaus pasaulio vaizdiniai, kiekvienu atveju formavosi unikali architektūrinė aplinka. Vienas iš svarbiausių kaunietiškosios architektūros bruožų – savita tradicijos ir naujumo sąveika. Šią savybę itin išraiškingai atskleidžia semantiniai paradinio ir galinio fasado skirtumai. “ - Vaidas Petrulis

https://shop.kaunasgallery.lt/produktas/gintaras-cesonis-galiniu-fasadu-modernumas/