„Trečiasis 20 a. dešimtmetis architektūros istorijoje žymi modernizmo idėjų sprogimą. Per trumpą laiką avangardinės formos pasklido po pasaulį ir skirtingose vietovėse įgijo lokalių išraiškų. Modernizmo ženklų rasime kone kiekviename didesniame mieste.<…>
Nepaisant to, kad pokyčius inspiravo universalūs modernaus pasaulio vaizdiniai, kiekvienu atveju formavosi unikali architektūrinė aplinka. Vienas iš svarbiausių kaunietiškosios architektūros bruožų – savita tradicijos ir naujumo sąveika. Šią savybę itin išraiškingai atskleidžia semantiniai paradinio ir galinio fasado skirtumai. “ - Vaidas Petrulis

https://shop.kaunasgallery.lt/produktas/gintaras-cesonis-galiniu-fasadu-modernumas/

Elenos Grudzinskaitės kūrybos parodoje pristatomi kūriniai – kinetinis objektas „Mono-tik“ (2021–2023) ir fotopolimero graviūrų serija „Iškarpos“ (2022–2023) – tai kasdienio monotoniško peizažo sąvokos tyrinėjimai: kas yra peizažas plačiąja, pamatine prasme ir kaip juo gali tapti trumpalaikių situacijų fragmentai bei jų dariniai, gerokai nutolę nuo įprastinės kraštovaizdžio sampratos. 

Kuriant „Mono-tik“ vaizdų šaltiniu autorei tapo jos pačios gyvenimo vienų metų laikotarpis. Ji fotografavo vaizdus kiekvieną dieną, spontaniškai, nuolat pildydama fotoalbumą savo išmaniajame telefone, galiausiai, naudodamasi tik šio albumo turiniu, sugeneravo išplėstinį vaizdinį peizažą, įamžino jį laike ir erdvėje. Fotopolimero graviūrų serija „Iškarpos“ sukurta naudojant „Mono-tik“ objekto medžiagą. Čia autorė pasitelkia jau sugeneruotą fragmentų koliažą, iš jo ištraukia atsitiktines vaizdines situacijas, o iš šių kuria kompozicijas ir transformuotą realybę. Abu parodoje pristatomi kūriniai – tai pačios menininkės poreikio suvokti savo aplinką, būsenas, būti viename beveik nekintančiame taške-rutinoje išraiška, artimosios aplinkos regimybės sintezė; laiko tėkmę, įvykius, nutikimus absorbuojantis išplėstinis kraštovaizdis.

https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?2446552082