Renginiai

Diskusija „1940–1941 m. įvykiai ir jų ištakos“

302189387_10158644818136863_1903739951794744614_n
Kategorija
Literatūrinis renginys
Data
Ketvirtadienis, rugsėjo 08, 2022 17:30 - 19:00
Vieta
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51
Vilnius, Lietuva
Organizuoja
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvoje viešint JAV gyvenančiam filosofijos istorikui prof. Kęstučiui Skrupskeliui, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia diskusiją 1941 m. istorinių įvykių atminties temomis. Pretekstas pokalbiui – prof. Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės: 1940–1941 m. įvykiai ir jų ištakos“, išleista 2021 m.
Renginyje taip pat dalyvaus prof. Juozas Skirius, lietuvių išeivijos istorijos tyrinėtojas, knygų lietuvių išeivijos istorijos temomis autorius, gerai susipažinęs su lietuvių diasporos reakcijomis į 1940–1941 m. įvykius Lietuvoje. Diskusiją moderuos Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos politikos ir analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
2021 m. birželio 23-iąją sukako aštuoniasdešimt metų, kai Lietuvoje įvyko sukilimas ir, naudojantis susidariusia tarptautine padėtimi, buvo deklaruotas nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas, sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė, krašto administravimas perimtas dar nespėjus į Lietuvos teritoriją įžengti pirmiesiems vokiečių armijos daliniams.
Tačiau šis istorijos tarpsnis vis dar tebėra labiau politinių nei istorinių diskusijų objektas.
Filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, minėtos knygos įvadinio straipsnio autorius, rašo, kad prof. Skrupskelio knygos tikslas revizionistinis – metamas iššūkis įsitvirtinančiai įvykių interpretacijai, kuri laiko masines žudynes nuoseklia lietuviškojo antisemitizmo išdava, o Lietuvos laikinąją vyriausybę ir sukilėlius – jei ne uoliais nacių talkininkais, tai bent jų „pakeleiviais“. Dr. Girnius priduria: „Svarstant sukilimą ir LLV paprastai neapsieinama be ideologinių išpuolių, moralizuojančios retorikas, nusikaltimų paieškų, polinkio atrinkinėti tekstus, kurie oponentus ir menamus nusikaltėlius piešia juodomis spalvomis. Šiai tendencijai reikia priešintis.“
Prof. Skrupskelis išdėsto savo įvykių ir tekstų supratimo metodinius principus. Jis teigia, kad dera atsargiai vertinti net ir pirminius šaltinius – dokumentus, atsišaukimus, posėdžių protokolus, nes dokumentai dažnai maža ką pasako. Dažniausiai jie nebuvo rengiami siekiant visapusiškai ir galutinai užfiksuoti įvykius, greičiau tarnavo kaip priemonės įvairiems tikslams pasiekti. Tie tikslai nėra skaidrūs ir permatomi, bet juos galima nustatyti, renkant žinias apie dokumentų kūrėjų vidines nuotaikas, ankstesnius ir vėlesnius jų pasisakymus.
Renginys vyks rugsėjo 8 d., ketvirtadienį, Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a. Pradžia 17 val. 30 min.