Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.
Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.
Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.
Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Lietuvos-menininkes.-Vizualiuju-menu-kurejos-nuo-XX-a.-pradzios-iki-siu-dienu

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 | Nominacija

„Pirmą kartą pristatoma Antano Kazakausko (1937–2019) kūrybinė biografija: nuo pirmųjų 7 dešimtmetyje sukurtų reklaminių projektų, knygų serijų apipavidalinimo pavyzdžių, programiškai užsienietiškų koliažų, žurnalo Mūsų gamta grafinio dizaino eksperimentų iki viešumoje nematytų abstrakčiosios grafikos lakštų. Tai knyga apie paslaptingiausią herojų, kurį pažinau tyrinėdama Lietuvos grafinio dizaino istoriją, – Antaną Kazakauską. Įsitraukusi į detektyvinius ir rekonstrukcinius procesus, stengiausi atskleisti jo kūrybos visumą: pamatyti tarsi užprogramuotus kazakauskiškus kodus, atsikartojimus, įvairius sutapimus ir ženklus. Kadaise jo pasirinkimas pirmajam 1962 m. gintis reklaminės srities diplominį grafikos darbą man atrodė lyg ir atsitiktinis, tačiau galų gale atsiskleidė jo kaip pirmtako svarba ir ryškumas.“ - Karolina Jakaitė
 

„Komunistų valdomų kraštų grafikų autoritetas lenkas Romanas Cieślewiczius 1963 m. įveikė Geležinę uždangą ir toliau jau kūrė Vakarų modernizmą. Lietuvis Antanas Kazakauskas akliną geležį pavertė peršviečiamu nailonu, kuris, nors nepakankamai ryškiai, visgi leido matyti, kas vyksta anoje uždangos pusėje. Ko daugiau Kazakausko vaizduose: sovietinės tikrovės ar vakarietiško gyvenimo obalsių? Karolina Jakaitė, sutelkusi Kazakausko kūrinių visumą, ją mato ir mums pristato kaip ryškų sovietų Lietuvos kultūros modernėjimo šaltinį.“ - Giedrė Jankevičiūtė

https://www.vda.lt/lt/dailetyros-institutas/naujienos/naujienos-1/antanas-kazakauskas-viskas-uzprogramuota

Kazio Varnelio gyvenimas – tarsi kelionė, nusidriekusi per kelis žemynus, pasakojanti menininko istoriją per gyventas vietas ir sutiktus žmones, o pabaigoje – grąžinanti į pradžią, atgal į Lietuvą. Knyga pirmą kartą taip išsamiai ir nuosekliai pristato K. Varnelio asmenybę ir kūrybą – gyvenimo istorijas ir jų veikėjus, istorines aplinkybes ir meninį kontekstą, kūrybą ir kolekcinę veiklą.

Dvikalbis albumas (lietuvių ir anglų k.) kompaktiškai, vaizdžiai ir populiariai pristato menininko ir kolekcininko Kazio Varnelio asmenybę, kūrybą, muziejinę bei visuomeninę veiklą. Leidinį sudaro penkių autorių – I. Urbelytės, dr. G. Jankevičiūtės, dr. L. Petrauskaitės, dr. K. Varnelio, Ž. Mirinavičiaus ̶ straipsniai, kuriuose atskleidžiamos K. Varnelio kūrybinių principų transformacijos ir jas lėmę biografijos posūkiai, kūrybinio ir istorinio konteksto sąveikos, aktualizuojančios optinio meno tradiciją lietuvių dailės istorijoje, atskleidžiančios K. Varnelio vietą ne tik lokaliame Lietuvos, bet ir globaliame moderniojo meno kontekste. Pasakojimas iliustruojamas kokybiškomis kūrinių reprodukcijomis, fotografijomis, atspindinčiomis asmeninio ir kūrybinio gyvenimo įvykius.

Ši knyga – lyg atverstas architekto bloknotas, kurio puslapiuose užfiksuota keturiolika Paleko architektų studijos (PAS) metų: realizuotų idėjų, neišsipildžiusių galimybių ir niekada nesibaigiančio mokymosi. 
Tai – jau antrasis PAS leidinys, kuriame telpa projektų vizijos, Rolando Paleko esė apie šiuolaikinį miestą bei architektą ir buvusių bendradarbių pokalbai su studijos partneriais, leidžiantys pažvelgti į darbo užkulisius studijoje, kuri daugeliui tapo mokykla. Arba, kaip rašo buvęs PAS bendradarbis, šios knygos įvado autorius Matas Šiupšinskas – sumautų idealistų kalve.

Paleko architektų studija (PAS), įkurta 2000 metais, šiandien vadinama vienu kūrybiškai stipriausių architektų kolektyvų Lietuvoje. Darbai išsiskiria detalėmis neperkrautu kūrybos braižu, dėmesiu erdvei ir tuštumai. Studijos įkūrėjas architektas Ro

https://www.leidyklalapas.lt/products/pas-paleko-architektu-studija-2

Pasaulinio garso menininko Williamo Kentridge‘o parodą „Tai, ko nepamename“ lydintis meno albumas, kuriame pristatomi menininko kūriniai ir William Kentridge, Alice Kentridge bei kuratorės Virginijos Vitkienės tekstai. Originalus knygos dizainas sukurtas už knygos meną ne kartą apdovanoto Gyčio Skudžinsko. Leidinio sudarytoja ir William Kentridge kalbintoja – Sandra Bernotaitė. Paroda ir leidinys projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

https://www.knyguklubas.lt/william-kentridge-that-which-we-do-not-remember-exhibition-catalogue