Knyga kaip įvykis

„Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita sako: Šis pasakojimas apie maištą, apie kūrybinį pyktį, kovą, konkurenciją, įsitvirtinimą kultūroje, apie derybas ir konfliktus ne tik su kitais, bet ir su savimi. Svarbiausias knygos klausimas – iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?

Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Pyktis S. Gedos kūryboje analizuojamas ne tik kaip kultūrinė, psichologinė ar fizinė sąvoka, bet ir sociologiniu aspektu – kaip kūrybos sąlyga, veikimo kultūroje būdas. Konkretaus laiko politiniame ir visuomeniniame kontekste poetas išties įgauna ne vieną, o visą tūkstantį veidų.
Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.
Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, monografijos „Ištrūkimas iš fabriko. Modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais“ bei kultinių romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ autorius.

https://www.tytoalba.lt/ugnies-giesmes#good_tabs_buttons=0

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Metų geriausias dizainas 2023

15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga 2022

Knygos meno konkursas: mokslinės, dalykinės knygos, vadovėliai | Diplomas

Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika 2022| Nominacija

Antanukas.lt literatūrinė premija

Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Romanas „Jokūbo knygos“ – didžiulės apimties epas – rašytojai atnešė prestižinį „Nike“ apdovanojimą (2015) ir tikriausiai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum.

„Jokūbo knygos“ mums atveria spalvingą XVIII amžių. 1752 m. į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna, ją lydi poetė Elžbieta Družbacka. Viešnių garbei surengtoje vakarienėje dalyvauja vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis – pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygų mėgėjai, greit randa bendrą kalbą.
Kiek vėliau į Podolę atvyksta ir jaunas, išvaizdus, charizmatiškas žydas Jokūbas Leibovičius Frankas. Paslaptingo, iš tolimosios Smirnos atkeliavusio jaunuolio idėjos netruks supriešinti vietos žydų bendruomenę: vieniems jis – eretikas, kitiems – mesijas, suburiantis aplink save ištikimus mokinius.
Aštuoni šimtai puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie istoriją ir tautų likimus. Knygoje autorė ne tik itin kruopščiai atkuria barokinės Lenkijos pasaulį, to meto architektūrą, aprangą, žmonių buitį ir santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris greta egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie Švietimo epochos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimą, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/romanai/jokubo-knygos2/

Kiti įvertinimai:

Knygos apdovanojimai: Metų vertėjas 2023 |Premija
Metų verstinė knyga 2022 | Geriausia knyga grožinės literatūros kategorijoje
15 min knygos rinkimai | Geriausia verstinė grožinė knyga 2023

Šiame poezijos rinkinyje skelbiami žinomiausių šiandienos ukrainiečių poetų kūriniai, atrinkti ir išversti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Antano A. Jonyno. Rinkinys aprėpia plačią poetinę geografiją nuo Lvivo iki Luhansko ir Mariupolio, nuo Kyjivo ir Charkivo iki Odesos. Tarp knygos autorių – plačiai Europoje žinomi poetai Serhijus Žadanas ir Jurijus Andruchovičius, Lvivo poetės Mariana Kijanovska ir Halyna Kruk, rusų ir ukrainiečių kalbomis rašantis odesietis Borisas Chersonskis, Kyjivo poetės Natalija Bilocerkivec ir Liudmyla Taran, poetai iš Mariupolio, Berdiansko, Irpinės.

Šiandieninė Ukrainos poezija yra viena įdomiausių poetiniame Europos kontinente. Dramatiška istorinė lemtis, tekusi šiame amžiuje ukrainiečių tautai, pagimdė ne tik herojišką pasipriešinimo dvasią, bet ir aistringą poetinį proveržį.

https://odile.lt/products/atmintis-ugnis-deguonis-is-musu-laiko-ukrainos-poezijos?_pos=1&_sid=abd3693c4&_ss=r

Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.
Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.
Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.
Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Lietuvos-menininkes.-Vizualiuju-menu-kurejos-nuo-XX-a.-pradzios-iki-siu-dienu

Kiti įvertinimai:

Knygos meno konkursas: Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas 2022