Patriotų premija buvo skiriama 2011–2016 metais.
Patriotų premijų konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) ir Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – Asociacija) pagal Ministerijos ir Asociacijos 2010 m. gruodžio 13 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.2SU-106.
Konkurso tikslas – kasmet įvertinti praėjusiais metais išleistas knygas suaugusiesiems ir vaikams, kurios ugdo pilietinę ir patriotinę valią, išrinkti ir paskelbti Patriotų premijų laureatus.
Patriotų premijų tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę Lietuvai. Premijos įteikiamos tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Patriotų premijas steigia ir teikia Ministerija. Jos mokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų, skirtų Krašto apsaugos ministerijai.
Konkursas skelbiamas kiekvienų metų sausio mėnesį. Konkursą organizuoja Asociacija.
Kvietimas dalyvauti Konkurse, Konkurso sąlygos ir data skelbiami interneto svetainėse www.kam.lt ir www.lla.lt. Skelbime nurodomi tikslūs paraiškų pateikimo ir priėmimo tais metais terminai.
Patriotų premijų nuostatus rasite paspaudę šią nuorodą.
Visus ankstesnių metų Patriotų premijos laimėtojus rasite paspaudę šią nuorodą.
42 konkurse dalyvavusias knygas vertino ir teikti Patriotų premijas rekomendavo konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė Lietuvos leidėjų asociacijos deleguoti literatūros ekspertai: Antanas Gailius (komisijos pirmininkas), Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė; ir Krašto apsaugos ministerijos deleguoti atstovai: Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Konkurso vertinimo komisijos geriausiai įvertintos ir Patriotų premijoms rekomenduotos knygos:
Vasario 25 d. Krašto apsaugos ministerijoje rašytojai Kristinai Gudonytei įteikta Patriotų premija už knygą „Jie grįžta per pilnatį“. Autorei apdovanojimas skiriamas vaikų ir jaunimo literatūros nominacijoje. Diplomu taip pat apdovanota šią knygą išleidusi leidykla „Tyto alba“.
Visus Patriotų premijos konkurso dalyvius rasite paspaudę šią nuorodą.
Visus ankstesnių metų Patriotų premijos laimėtojus rasite paspaudę šią nuorodą.
Patriotų premijų konkursas rengiamas jau šeštą kartą. Šiomis premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui teikiamos grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygos, išleistos per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija patvirtino 2016 m. Pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo komisiją:
Nariai:
Platesnė informacija apie Patriotų premiją galite rasti paspaudę šią nuorodą.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia kasmetinį, šeštąjį knygų konkursą Patriotų premijoms laimėti, kuriame bus vertinamos knygos, išleistos per 2015 metus. Trijų knygų autoriai Patriotų premijų laureatais bus paskelbti ir apdovanoti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2016 m. vasario 25 d.
Patriotų premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui kviečiama pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, išleistas per 2015 metus Lietuvoje ir kitose šalyse. Paraiškas dalyvauti konkurse priima Lietuvos leidėjų asociacija iki 2016 m. sausio 15 d. Paraiškos siunčiamos el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., o teikiamos knygos 2 egzemplioriai siunčiami adresu Vokiečių g. 18A-7, Vilnius.
Konkursas ir nuostatai skelbiami Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos el. svetainėse www.kam.lt ir www.lla.lt.
Konkursui pateiktas knygas atrenka ir vertina Konkurso ekspertų komisija, kurią sudaro penki Lietuvos leidėjų asociacijos deleguoti literatai ir du Krašto apsaugos ministerijos atstovai. Komisija galės skirti tris Patriotų premijas, vieną iš jų – už knygą vaikams. Komisija turi laisvę savaip įvardinti nominacijas arba neskirti premijų, jei nebūtų už ką. Piniginių premijų steigėja – Krašto apsaugos ministerija.
Praėjusio konkurso laureatai, kuriems buvo įteikta Patriotų premija - Justinas Sajauskas už žaižaruojančias partizanų epo istorijas knygoje „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla); Dalia Stakytė-Anysienė, Laima Petrauskaitė-Vanderstoep ir Dalia Cidzikaitė už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų knygoje „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944” (leidykla „Aukso žuvys“); Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord už drąsų ir netikėtą žvilgsnį į Lietuvą įkvepiančią istoriją knygoje „10 litų“ (leidykla „Aukso žuvys“). Konkursui buvo pateiktos 27 knygos, išleistos 2014 m.
Už 2014 m. Patriotų premija buvo skirta jaunai poetei, eseistei ir literatūros kritikei Agnei Žagrakalytei už jos pirmą prozos kūrinį, spalvingą giminės sagą „Eigulio duktė: byla F117“ (leidykla Tyto alba). Patriotų premija už mokslinę knygą skirta knygos „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ sudarytojams Klaudijui Driskiui, Rūtai Mozūraitei, Pauliui V. Subačiui ir idėjos autoriui Andriui Dručkui (knygą išleido Tautos paveldo tyrimai). Patriotų premiją už 2013 m. knygą, skirtą vaikams ir jaunimui, gavo Andrius Tapinas ir jo alternatyvi XX a. pradžios Vilniaus istorija romane „Vilko valanda“ (leidykla Alma littera). Konkursui buvo pateikta 30 knygų, išleistų 2013 m.
2013 m. Patriotų premija už grožinę knygą buvo skirta rašytojui Alvydui Šlepikui už romaną „Mano vardas – Marytė“, Vilijai Dailidienei už knygą vaikams „Kaip mes išgarsėjome“, o už istorinę studiją „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ premiją pasidalino Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas. Iš viso konkurse varžėsi 53 knygos, išleistos 2012 m.
2012 m. konkurso suaugusiųjų kategorijoje apdovanota Ruta Sepetys už romaną „Tarp pilkų debesų“ (leidykla Alma littera), o vaikų knygos kategorijoje Patriotų premijos laureate komisija vienbalsiai išrinko Nomedos Marčėnaitės knygą „Lėlė“ (leidykla Tyto alba). Komisijos narių nuomone, padėkos buvo taip pat skirtos Klaudijui Driskiui ir Gintarui Dručkui už knygą „Sutemų keleiviai“ ir Petrui Venclovui už knygą „Kartybių taurė – iki dugno“. Iš viso konkursui buvo pateiktos 2011 m. išleistos 33 skirtingų žanrų knygos.
2011 m. surengto pirmojo konkurso suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojais tapo Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla). Vaikų kategorijos laureatu paskelbtas Zigmas Vitkus už enciklopediją „Lietuvos kasdiena“ iš serijos „Pradinukų enciklopedija“, (leidykla Alma littera). Tąkart konkursui buvo pateiktos 47 skirtingų žanrų knygos, išleistos 2010 metais.
Jau penktus metus iš eilės LR Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija rinko pilietiškiausias bei patriotiškiausias metų knygas ir organizavo Patriotų premijų teikimą konkurso nugalėtojams.
27 konkurse dalyvavusias knygas vertino ir tris Patriotų premijas šiais metais paskyrė konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius, Vytautas Ališauskas, Jūratė Čerškutė, Loreta Jakonytė-Kvedarienė, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, Krašto apsaugos viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Konkurso vertinimo komisijos geriausiai įvertintos knygos, kurioms Krašto apsaugos ministerija paskyrė tris Patriotų premijas:
Justinui Sajauskui už žaižaruojančias partizanų epo istorijas knygoje „Neužmirštami Suvalkijos vardai“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla;
Daliai Stakytei-Anysienei, Laimai Petrauskaitei VanderStoep ir Daliai Cidzikaitei už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų knygoje „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944”, kurią išleido leidykla „Aukso žuvys“;
Miglei Anušauskaitei ir Gerdai Jord už drąsų ir netikėtą žvilgsnį į Lietuvą įkvepiančią istoriją knygoje „10 litų“, kurią išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Patriotų premijų laureatai apdovanoti Vilniaus knygų mugėje vasario 20 d., penktadienį, 14 val. Forumo salėje. Apdovanojimus autoriams ir leidėjams įteikė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas. Premijų teikimo ceremonijoje grojo Jonas Jokubauskas (gitara), Pijus Grudė (perkusija) ir kpt. Gintautas Ciunis (dūdmaišis).
Patriotų premijų konkursas buvo rengiamas jau penktą kartą. Šiomis premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui teikiamos grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygos, išleistos per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Apie praėjusių metų Patriotų premijomis nominuotas knygas skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Nuoširdžiai džiaugiamės pranešdami, kad šiais metais sulaukėme net 27 paraiškų pretenduoti į 2015-ųjų Patriotų premiją! Jau dabar galite peržvelgti visus šių metų kandidatus paspaudus šią nuorodą.
Primename, kad informaciją apie Patriotų premiją taip pat galite rasti tiek oficialioje Patriotų premijos, tiek Lietuvos leidėjų asociacijos facebook paskyrose. Skaitykite, diskutuokite ir išsirinkite savo patį pilietiškiausią ir patriotiškiausią favoritą!
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija patvirtino 2015 m. Pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo komisiją:
Pirmininkas - Antanas Gailius (literatūros ekspertas)
Nariai:
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia kasmetinį knygų konkursą Patriotų premijoms laimėti, kuriame bus vertinamos knygos, išleistos per 2014 metus. Trijų knygų autoriai Patriotų premijų laureatais bus paskelbti ir apdovanoti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vasario 20 d. (penktadienis) 14 val.
Paraiškas dalyvauti konkurse priima Lietuvos leidėjų asociacija iki 2015 m. sausio 19 d. Paraiškos siunčiamos el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., o teikiamos knygos 2 egzemplioriai siunčiami arba pristatomi adresu Gedimino pr. 27 – 3, Vilnius.
Paraiškas dalyvauti Konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Paraiškoje (paraiškos forma laisva) nurodomi šie duomenys: paraiškos teikėjas, jo duomenys ryšiams palaikyti, knygos autorius (autoriai, sudarytojai), leidėjas, išleidimo metai, literatūros žanras, trumpas knygos aprašymas.
Konkursui gali būti teikiamos knygos:
1. išleistos per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse (išskyrus pakartotinius knygos leidimus);
2.grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo;
3. Lietuvos ir užsienio autorių, kurių tematika – Lietuvos pilietiškumas ir patriotizmas.
Patriotų premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui kviečiama pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, išleistas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Konkursas ir nuostatai skelbiami Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos el. svetainėse www.kam.lt ir www.lla.lt.
Konkursui pateiktas knygas atrenka ir vertina Konkurso ekspertų komisija, kurią sudaro penki Lietuvos leidėjų asociacijos deleguoti literatai ir du Krašto apsaugos ministerijos atstovai. Komisija galės skirti tris Patriotų premijas, vieną iš jų – už knygą vaikams. Komisija turi laisvę savaip įvardinti nominacijas arba neskirti premijų, jei nebūtų už ką. Piniginių premijų steigėja – Krašto apsaugos ministerija.
Praėjusiais metais konkurse dalyvavo iš viso 30 knygų. Patriotų premija skirta jaunai poetei, eseistei ir literatūros kritikei Agnei Žagrakalytei už jos pirmą prozos kūrinį, spalvingą giminės sagą „Eigulio duktė: byla F117“ (leidyklaTyto alba). Patriotų premija taip pat skirta knygos „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ sudarytojams Klaudijui Driskiui, Rūtai Mozūraitei, Pauliui V. Subačiui ir idėjos autoriui Andriui Dručkui (knygą išleido Tautos paveldo tyrimai). Patriotų premiją už 2013 m. knygą gavo ir Andrius Tapinas ir jo alternatyvi XX a. pradžios Vilniaus istorija romane „Vilko valanda“ (leidykla Alma littera).
2013 m. Patriotų premija už grožinę knygą buvo skirta rašytojui Alvydui Šlepikui už romaną „Mano vardas – Marytė“, Vilijai Dailidienei už knygą vaikams „Kaip mes išgarsėjome“, o už istorinę studiją „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ premiją pasidalino Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas. Iš viso konkurse varžėsi 53 knygos, išleistos 2012 m.
2012 m. konkurso suaugusiųjų kategorijoje apdovanota Ruta Sepetys už romaną „Tarp pilkų debesų“ (leidykla Alma littera), o vaikų knygos kategorijoje Patriotų premijos laureate komisija vienbalsiai išrinko Nomedos Marčėnaitės knygą „Lėlė“ (leidykla Tyto alba). Komisijos narių nuomone, padėkos buvo taip pat skirtos Klaudijui Driskiui ir Gintarui Dručkui už knygą „Sutemų keleiviai“ ir Petrui Venclovui už knygą „Kartybių taurė – iki dugno“. Iš viso konkursui buvo pateiktos 2011 m. išleistos 33 skirtingų žanrų knygos.
2011 m. surengto pirmojo konkurso suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojais tapo Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ (išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla). Vaikų kategorijos laureatu paskelbtas Zigmas Vitkus už enciklopediją „Lietuvos kasdiena“ iš serijos „Pradinukų enciklopedija“, (leidykla Alma littera). Tąkart konkursui buvo pateiktos 47 skirtingų žanrų knygos, išleistos 2010 metais.
Vaikų ir jaunimo knygos kategorijoje Patriotų premiją laimėjo Andriaus Tapino knyga „Vilko valanda“ (leidykla „Alma littera“). Premija už 2013 metų romaną skirta jaunai poetei, eseistei, ir literatūros kritikei Agnei Žagrakalytei už pirmą prozos kūrinį, spalvingą giminės sagą „Eigulio duktė: byla F117“ (leidykla „Tyto Alba“). Už patriotinę mokslinę knygą „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ (išleido Tautos paveldo tyrimai) premiją laimėjo Klaudijus Druskis, Rūta Mozūraitė, Paulius V.Subačius ir idėjos autorius Andrius Dručkus.
Patriotų premijos įteiktos jau ketvirtą kartą. Šiemet konkurso dalyviai vertinimui pateikė 26 įvairių žanrų knygas, kurios buvo išleistos 2013 metais. Premijai už patriotinę knygą vaikams buvo pateiktos keturios knygos.
Patriotų premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui kviečiama pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, išleistas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija patvirtino 2013 m. pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo komisiją:
Pirmininkas - Antanas Gailius (literatūros ekspertas)
Nariai:
Patriotų premijų konkursui buvo pateikta 41 knyga, iš jų - 12 vaikiškų knygelių. Plačiau apie Patriotų premijų konkursui pateiktas knygas:
Vaikų knygos kategorijoje Patriotų premiją laimėjo Vilės Vėl knyga „Kaip mes išgarsėjome“ (leidykla „Metodika“). Antroji premija už patriotinę beletristinę knygą buvo skirta Alvydo Šlepiko knygai „Mano vardas – Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Trečiąją premiją laimėjo Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Staliūnas už patriotinę mokslinę knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ (leidykla „Mintis“).
Vasario 21 d. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti Patriotų premijų laimėtojai. Apdovanojimus laureatams įteikė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Patriotų premija rengiama jau trečią kartą. Pirmąkart ji buvo paskirta 2011 metais. Patriotų premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai. Konkursui kviečiama pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, išleistas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse. Patriotų premiją organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos leidėjų asociacija.
Papildomą informaciją teikia Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė (Lietuvos leidėjų asociacija), tel. 8 670 76 093.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija patvirtino 2012 m. pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo komisiją:
Pirmininkas - Antanas Gailius (literatūros ekspertas)
Nariai:
Krašto apsaugos ministerijos įsakymą galite skaityti čia
Patriotų premijos jau antrus metus teikiamos pilietinių ir patriotinių knygų konkurso nugalėtojams. Šiemet konkursui buvo pateiktos 33 skirtingų žanrų knygos, iš jų 5 knygelės vaikams, išleistos 2011 metais.
Konkurso vertinimo komisija išrinko nugalėtojus ir skyrė dvi Patriotų premijas. Vaikų knygos kategorijoje Patriotų premijos Marčėnaitės „Lėlė“ (leidykla „Tyto alba“). Antrąją Patriotų premiją laimėjo Ruta Sepetys už knygą „Tarp pilkų debesų“ (leidykla „Alma littera“). Svarstant šią nominaciją komisijos narių nuomonė išsiskyrė, kitos dvi rimtos kandidatės premijai buvo Klaudijaus Driskiaus ir Gintaro Dručkaus knyga „Sutemų keleiviai“ (išleido „Tautos paveldo tyrimai“) ir Petro Venclovo romanas „Kartybių taurė – iki dugno“ (išleido „Naujosios Romuvos fondas“).
Papildomą informaciją teikia Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė (Lietuvos leidėjų asociacija), tel. 8 670 76 093.
2011 m. Patriotų premijų konkurso skelbimą skaitykite čia.
2011 m. Patriotų premijomis apdovanoti:
Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla (2010).
Šioje knygoje pirmą kartą pateikiamas nuodugnus tyrimas skirtas istoriografijoje ir lietuvių atminties kultūroje įsitvirtinusiam herojiškos Pilėnų gynybos vaizdiniui. Tai pirmoji lietuvių kultūrinės atminties tyrimui skirta monografija, kurioje organiškai susijungia istorinio įvykio – 1336 m. Pilėnų gynybos rekonstrukcija ir istorinio įvykio gyvavimo visuomenės atmintyje iki mūsų dienų istorija. Ištikimi istorinės tiesos ieškojimo imperatyvui autoriai sukūrė veikalą, skatinantį nebijoti blaiviai ir savikritiškai pažvelgti į pačius prieštaringiausius Lietuvos istorijos puslapius. Pasitelkusiems lyginamosios analizės metodą, įgalinantį tiek įvairiapusiškai atskleisti žmonių veiksmų kritinėse situacijose įvairovę: nuo beatodairiškos narsos iki panikos ir savanoriškos savižudybės, tiek pažvelgti į istorinio naratyvo klostymosi genezę, autoriams pavyko nustatyti, jog nemažą dalį herojiško Pilėnų gynybos paveikslo sudaro skoliniai iš Antikos literatūros, kurioje gausu savižudybėmis pasibaigusių miestų apgulčių aprašymų. Autorių manymu, herojiškas Pilėnų gynybos vaizdinys lietuvių atminties kultūroje įsitvirtino XIX a. ir tapo etaloniniu lietuviškosios narsos simboliu iki pat mūsų dienų. Knygoje parodoma kaip laiko tėkmėje istorinis Pilėnų vaizdinys buvo nuolat gaivinamas, „apauginamas“ naujomis aktualizuojančiomis prasmėmis išlaikant šio vaizdinio šerdį – įrodymą apie nemarią lietuvių narsą.
Zigmas Vitkus už knygą „Lietuvos kasdiena“ iš serijos „Pradinukų enciklopedija“, kurią leidžia leidykla „Alma litera“ (2010).
„Lietuvos kasdiena“ – tai penktoji serijos „Pradinukų enciklopedija“ knyga.
Šioje enciklopedijoje pasakojama Lietuvos kasdienybės istorija nuo priešistorės iki šių dienų – kaip einant šimtmečiams keitėsi Lietuvos kraštovaizdis, kokius žmonės statė būstus, ką ir kaip valgė, kuo rengėsi, kuo vertėsi, galų gale, kaip jautėsi ir ką galvojo.
Knygos tema – lietuvių kasdienio gyvenimo istorija – leidžia pažvelgti į Lietuvos istoriją naujai, tuo pačiu skiepija patriotiškumą ir ugdo naująjį Lietuvos patriotą.
Knygos autorius Zigmas Vitkus – socialinės antropologijos bakalauras bei Religijos studijų magistras, šiuo metu tinklaraštyje „Bernardinai.lt“ dirba visuomenės temų redaktoriumi, išsiskiria priimtinu įdomiu pradinukams skirtų enciklopedijų dėstymo stiliumi ir išsamiu žinių pateikimu.
Konkursui buvo pateiktos 47 skirtingų žanrų knygos, išleistos praėjusiais metais.
Patriotų premijas įsakymu skyrė krašto apsaugos ministrė konkurso vertinimo komisijos teikimu.
2011 m. pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo vertinimo komisija:
1. Pirmininkas – Antanas Gailius
Nariai:
2. Danguolė Bičkauskienė
3. Rasa Drazdauskienė
4. Donata Mitaite
5. Valdas Rakutis
6. Kęstutis Urba
7. Loreta Žvironaitė-Udrienė
Papildomą informaciją teikia Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė (Lietuvos leidėjų asociacija), tel. 8 670 76 093.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus klubo premijos už knygą apie Vilnių konkurso (toliau – Konkursas) ir Vilniaus klubo premijos už knygą apie Vilnių (toliau – Premija) skyrimo nuostatai apibrėžia reikalavimus Konkursui teikiamoms knygoms, nustato Konkurso organizavimo tvarką, vertinimo tvarką, funkcijas ir darbo organizavimą, Vilniaus knygos premijos už knygą apie Vilnių skyrimą, laureato paskelbimo ir apdovanojimo tvarką.
2. Premiją steigia Vilniaus klubas (toliau – Klubas), konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA).
3. Konkurso tikslai:
3.1. Kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus (tikslūs metai nurodomi kvietime dalyvauti Konkurse) išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių domėjimąsi ir pagarbą Lietuvos sostinei.
3.2. Išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą.
4. Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti.
5. Premiją steigia ir teikia Klubas. Ji mokama iš Klubo biudžeto.
6. Konkursas organizuojamas kiekvienų metų gruodžio – vasario mėnesiais.
II. KONKURSO SĄLYGOS
7. Per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistų knygų apie Vilniaus miestą sąrašą sudaro LLA, o knygas vertina Komisija.
8. Konkurse dalyvauja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
9. Komisija turi teisę prašyti pateikti 2 išleistos knygos egzempliorius.
10. Konkurse gali dalyvauti knygos:
10.1. išleistos per paskutiniuosius dvejus kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse (išskyrus pakartotinius knygos leidimus), tačiau dar neteiktos konkursui ankstesniais metais;
10.2. grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo ir mokslo populiarinimo, albumai;
10.3. Lietuvos ir užsienio autorių, kurių tematika – Vilniaus miestas;
11. Skelbiant Konkursą kiekvienais metais gali būti nustatomi ir skelbiami papildomi prioritetiniai kriterijai, reikalavimai knygoms, konkurso organizavimo eiga.
III. KNYGŲ VERTINIMO TVARKA IR KRITERIJAI
12. Pagal LLA parengtą sąrašą knygas vertina Vilniaus klubo premijos komisija, kurią sudaro LLA atstovai ir Klubo atstovai.
13. Komisijos veiklos forma yra uždari posėdžiai.
14. Premijos paskyrimo veiklą organizuoja, administruoja ir techniškai aprūpina LLA.
15. Komisija sudaroma kiekvienais metais, jai vadovauja išrinktas pirmininkas. Komiteto nariai gali pateikti vertinimą el. paštu. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių paprasta balsų dauguma.
16. Komisija vertina ir išrenka Premijos laureatą ne vėliau kaip likus 7 d. iki einamųjų metų Vilniaus knygų mugės.
17. Knygos premijuoti atrenkamos vadovaujantis šiais kriterijais:
17.1. kūrinio tematika;
17.2. kūrinio aktualumas;
17.3. literatūrinė, meninė, edukacinė ir išliekamoji vertė;
17.4. knygos pasiekiamumas skaitytojui.
IV. APDOVANOJIMO TVARKA IR SĄLYGOS
19. Premija skiriama knygos autoriui (autoriams, sudarytojams), Komisijai atrinkus geriausiai Konkurso kriterijus atitinkančią knygą.
20. Premija gali būti neskiriama, jei konkurse dalyvaujančios knygos Komisijos sprendimu nėra Premijos vertos knygos.
21. Premijos dydis yra 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų). Jei Premija skiriama bendraautoriams ar sudarytojams, premijos piniginis dydis paskirstomas po lygiai kiekvienam.
24. Premiją skiria Vilniaus klubo Taryba Komisijos teikimu.
25. Konkurso laureatas skelbiamas ir Premija įteikiama kasmetinėje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir (arba) Vilniaus klube.
26. Premijavimo ceremoniją tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Klubo padedama organizuoja LLA.
Vilniaus klubo premiją įsteigė Vilniaus klubas (toliau – Klubas), konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).
Konkurso tikslas – kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus (tikslūs metai nurodomi kvietime dalyvauti konkurse) išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti premijos laureatą.
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti.
Premiją steigia ir teikia Klubas. Ji mokama iš Klubo ir pavienių Klubo narių biudžeto.
Vilniaus klubo premija 2023
2023 metų premija paskirta knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai. 1944–1990. ll dalis“ autoriui Dariui Pocevičiui. Knygą 2022 m. išleido leidykla „Kitos knygos“.
Už miesto tyrinėjimus pelnęs Šv. Kristoforo statulėlę, Vilniaus mero premiją ir kitų apdovanojimų, antroje „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ dalyje Darius Pocevičius prisimena laikotarpį nuo 1965 iki 1990 m.: autorius pateikia tuomečių knygynų, leidyklų, vaistinių, juvelyrinių ir valiutinių parduotuvių apžvalgą, atkreipia dėmesį į reliktus, kuriuos mieste paliko dailininkai, kompozitoriai, rašytojai, šachmatininkai, „Spartos“ fabriko darbininkai, pirmieji kompiuterių specialistai. Tačiau svarbiausi čia – nebe miesto artefaktai, bet 7-ajame ar 8-ajame dešimtmetyje subrendę, dabar garbaus amžiaus vilniečiai, prabylantys tarsi gyvieji praėjusios epochos „reliktai“. Daug dėmesio skirta meno kūrėjams, ypač dailininkams. Jie Vilniaus viešąsias erdves papuošė šimtais kūrinių. Taigi ši knyga – savotiškas in memoriam pamirštai jų kūrybai ir kasdienybei.
Priimdami sprendimą dėl šių metų laureato, komisijos nariai vertino visą trijų knygų „Istoriniai Vilniaus reliktai“ ciklą ir vieningai sutarė, jog šie leidiniai iš tiesų skatina skaitytojus pažinti Vilnių ir pasivaikščioti po jį tarsi lydimam miestą puikiai pažįstančio gido.
Skatinamoji premija už netikėtą žvilgsnį į miestą knygoje „Vilniaus sekretai“, kurią 2022 metais išleido leidykla „Slinktys“, pirmą kartą skiriama autorei Linai Laurai Švedaitei.
Vilniaus klubo premijai buvo pateiktos 12 knygų ir viena trilogija, visos jos išleistos 2021-2022 metais.
Vilniaus klubo premija 2022
2022 metų premija paskirta knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ autorėms Marijai Drėmaitei ir Rasai Antanavičiūtei. Knygą 2021 m. išleido leidykla „Lapas“.
Knyga kviečia pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe. Komisijos teigimu, ši knyga leido įsivaizduoti, koks Vilnius galėjo būti, bei susipažinti su miesto ir miestiečių idėjomis, kurias šiandien labai įdomu apžvelgti ir palyginti iš laiko perspektyvos. Tuo pat metu – knygos turinys priverčia susimąstyti, ko miestui dar reikėtų ir apie kokius trūkstamus objektus dar turėtume diskutuoti ateityje, o galbūt – ir kaip išvengti tam tikrų klaidų.
Vilniaus klubo padėka už ypatingos vertės albumus ir ilgalaikį metraštininkų darbą išsaugojant Vilnių vaizduose šįkart skiriama Lietuvos nacionalinio muziejaus Leidybos skyriui. Šių metų konkursui muziejus teikė net tris albumus: be Algimanto Kunčiaus dar du albumai – „Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas / Jan Kazimierz Wilczyński. The Vilnius Album“, sudarytoja Diana Streikuvienė (2021 m.) ir „Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metais. Dainiaus Raupelio kolekcija“, sudarytojai Žygintas Būčys, Dalia Keršytė (2021 m.).
Vilniaus klubo premijai buvo pateiktos 8 naujos knygos, išleistos 2020-2021 metais, viena iš pateiktų knygų skirta vaikams.
Vilniaus klubo premija 2021
2021 metų premija paskirta knygos „Gatvių susitikimai“ autorėms Monikai Vaicenavičienei ir Agnei Ulytei. Knygą 2020 m. išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Komisijos teigimu, tai šeimos knyga, kurią siūloma skaityti kartu. Ji skatina žaisti ir lavina vaizduotę, lydėdama kelionėje po Vilnių ir jo praeitį. Ši knyga – tai ir būdas bent trumpam prisiliesti prie tokio Vilniaus, kokio galbūt dar nežinome, nepažįstame, ir iš naujo atrasti vietas, kuriomis esame įpratę vaikščioti, gatves, kuriose gyvename. Knyga vertintojų dėmesį patraukė šiuolaikiška forma ir menišku apipavidalinimu.
Vilniaus klubo padėka už naują knygų seriją „Neatrasti Vilniaus tekstai“ skiriama leidyklai „Odilė“, kuri šiemet pateikė dvi Tadeuszo Konwickio knygas – „Raistai“ ir „Meilės įvykių kronika“.
Vilniaus klubo premijai buvo pateikta 13 naujų knygų, išleistų 2019-2020 metais, 5 knygos, išleistos 2019 m., buvo pateiktos premijai praėjusiais metais.
Vilniaus klubo premija 2020
2020 metų premija paskirta Rasai Antanavičiūtei už knygą „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“. Knygą išleido leidykla „Lapas“, 2019 metais.
Komisijos teigimu ši knyga tai kitoks pasakojimas apie mūsų dabartį, naujas žvilgsnis į viešąsias erdves. Įdomus mąstymo būdas, tačiau pateikiama suprantamai, lengvai perskaitoma įvairiam skaitytojui. Ši knyga padės kitaip žvelgti į erdves, kuriose gyvename, o galbūt ir veikti aktyviau. Sprendimas dėl knygos laureatės buvo priimtas vieningai.
Vilniaus klubo padėka – už nuoseklų dėmesį Vilniui šiemet tenka Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, kasmet premijai teikiančiai ne tik prozos, bet ir poezijos knygas. Šiemet LRS leidyklos premijai siūlyta knyga – Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“.
2020 metų konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2018–2019 metais. Konkursui buvo pateikta 13 knygų.
Vilniaus klubo premija 2019
Pirmą kartą per ketverius premijos metus laureatai yra du skirtingų knygų autoriai. Vilniaus klubo premija skirta Algei Andriulytei už knygą „Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum“ ir Dainiui Junevičiui už jo knygą „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“. Abi knygos išleistos Vilniaus dailės akademijos leidykloje 2018 m.
Komisijos teigimu abi šios knygos yra įvykis. Algės Andriulytės knyga – didžiulis autorės gyvenimo darbas. Knyga vientisa, ypatingas dėmesys skiriamas pačiai knygos kultūrai, jos parengimui. Ji ryški ne tik savo turiniu, bet ir knyga kaip visuma. Apie pažįstamą asmenybę atrandama naujų dalykų, nėra pasikartojimų. Dainiaus Junevičiaus knyga yra apie istorinę asmenybę, apie kurią iki šiol mažai kas girdėjo. Ji parašyta iš didžiulės aistros pomėgiui. Retas atvejis, kai tokia knyga parašoma ne iš būtinumo, o iš įsimylėjimo į savo tyrimo objektą. Kai kurie komisijos nariai šią knygą vadino tikra sensacija.
Ir Algė Andriulytė, ir Dainius Junevičius savo knygomis suranda simbolius, kurie daug pasako apie Vilniaus tapatybę. Kūriniai peržengia griežtus monografijos rėmus – juose dera menas ir mokslas. Abi šios knygos yra vienodai vertos premijos.
Vilniaus klubo padėka – už pastangas, darbų tęstinumą, dėmesį knygos kokybei – šiemet tenka leidyklai „Aukso žuvys“, premijai pateikusiai dvi knygas: Aelitos Ambrulevičiūtės, Gintės Konstantinavičiūtės, Giedrės Polkaitės-Petkevičienės „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.)“ bei Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės „Karalienės Bonos virtuvė”.
Vilniaus klubo premijai buvo pateikta 17 knygų, išleistų 2017-2018 metais, konkurse dalyvavo 9 leidyklos.
Vilniaus klubo premija 2018
Konkurso komiteto sprendimu, 2018 m. Vilniaus klubo premija skirta Vidui Poškui už nestandartinį, kitokį – tapybišką, labai asmenišką, intelektualų ir jautrų požiūrį į Vilnių knygoje „Nedingęs Vilnius“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, taip pat pelniusi Vilniaus klubo padėką už Lietuvos sostinės populiarinimą gausiai leidžiamose knygose apie Vilnių.
Menotyrininko ir tapytojo Vido Poškaus Vilnius – tai tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. „Nedingęs Vilnius“ – kelionė po miestą-kūną, pilna dailės, architektūros, žmonių istorijų. Tai knyga, kuri pažadino ne tik miestą, bet ir daugybę žmonių, sukėlė didžiulį susidomėjimą Vilniaus praeitimi ir dabartimi.
2018 metų konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2016–2017 metais.
Vilniaus klubo premija 2017
Konkurso komiteto sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas. Leidinius parengė architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).
2017 m. konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2015–2016 metais. Premijos dydis – 1000 eurų. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Vilniaus klubo premija 2016
Konkurso vertinimo komiteto sprendimu, 2016 m. Vilniaus klubo premija skirta Gražinai Mareckaitei už knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla; nuotraukų autoriai: Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška, Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon, Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė; knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis).
2016 metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2013-2015 metais. Konkursui buvo galima pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, albumus. Premijos dydis – 1000 eurų. 2016 m. konkurse dalyvavo 25 knygos.
2012 m. „ARROW PLUS“ projekto tikslas – atnaujinti el. Knygų prekyboje katalogą Lietuvoje. Įvertinus skaitmeninio amžiaus ne tik suteikiamas naujas galimybes, bet ir iššūkius tradicinei knygų leidybai bei tolesnei jos raidai „mažos kalbos“ šalies kontekste, knygų leidėjai manytų, kad el. Knygų prekyboje katalogas būtų efektyvi priemonė identifikuoti kūrinio statusą, skatinti lietuviškų knygų prekybą šalyje ir už jos ribų, sudaryti konkurencines sąlygas mažoms ir didelėms knygų leidykloms informuoti apie knygos išleidimą knygų platintojus, knygynus ir bibliotekas, pritaikyti antipiratines programas, rinkti statistinius duomenis ir kt.
„ARROW PLUS“ PROJEKTO PARTNERIŲ ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS BRIUSELYJE
KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO KŪRIMO GALIMYBIŲ IR SĄLYGŲ PRISTATYMAS LEIDĖJAMS
Balandžio 27 d. į Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) visuotinį susirinkimą susirinko 31 leidyklos vadovai ar jų įgalioti asmenys. Leidėjai net tik įvertino praėjusių metų bendros veiklos rezultatus, įgyvendintus ir tęstinius projektus, taip pat aptarė tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizavimą, masinio skaitmeninimo politiką elektroninių knygų leidybos kontekste, e-leidybos rinkos startavimą, knygų platinimo klausimus, kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu lėšų panaudojimą ir kitas aktualijas.
Vykd. direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė pristatė leidėjams LLA projekto „ARROW PLUS“ veiklos ataskaitą, informavo apie pasiektus rezultatus. Taip pat parengė ir pristatė išsamią prezentaciją apie Knygų prekyboje katalogo Lietuvoje kūrimo ir palaikymo galimybes bei sąlygas.
Prezentaciją skaitykite čia.
KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO PRISTATYMAS LEIDĖJAMS SEMINARŲ CIKLE E-LEIDYBA: PRODUKCIJA, MARKETINGAS, PLATINIMAS, PIRATAVIMAS
Atsižvelgiant į šiandienines leidėjams svarbias problemas ir aktualijas 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) surengė seminarų ciklą "E-leidyba: produkcija, marketingas, platinimas, piratavimas". Pranešimus apie leidybos kaitą skaitmeniniame amžiuje, naujus verslo modelius ir naujas turinio formas, skaitmeninių leidinių apsaugą ir piratavimo keliamus iššūkius skaitė 8 tarptautiniai ekspertai. Renginio metu „EditEur“ kompanijos vyriausiasis konsultantas ir tarptautinio „ARROW“ projekto koordinatorius Brian Green pristatė susirinkusiems leidybos sektoriaus specialistams projektą ARROW PLUS ir Knygų prekyboje katalogą bei jo kūrimo galimybes Lietuvoje.
2011 m. birželis. Bolonijoje ir Milane 28-30 d. vyko „ARROW PLUS“ projekto partnerių ir organizatorių susitikimai. Įmonė „Cineca“, kuri yra įsikūrusi Bolonijos priemiesčiuose, sukūrė autorių teisių paieškos sistemą „ARROW“. Ši sistema yra sujungta su Europos skaitmenine bibliotekos duomenų bazėmis, nacionalinėmis šalių autorių teisių duomenų bazėmis ir „Book in Print“ katalogais bei veikia minėtose keturiose šalyse. Projekto dalyviai turėjo galimybę apsilankyti įmonėje ir pamatyti įmonės „Cineca“ serverių sales, generatorius ir kitą įrangą. Projektus „ARROW“ ir „ARROW PLUS“ koordinuoja bei administruoja Italijos leidėjų asociacija, kurios pagrindinė būstinė yra Milane. Naujus projekto partnerius (Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus) Projekto koordinatoriai plačiau supažindino su projekto lėšų panaudojimo, koordinavimo ir atsiskaitymo taisyklėmis ir terminais. Susitikimuose ir posėdžiuose dalyvavo Asociacijos vykd.direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Posėdžių pranešimus skaitykite čia:
Arrow Plus – project overview;
Inclusion of a new country in ARROW: what does it mean in practice?
WP 2: Dissemination and network building;and network building;
WP3 – Organising and coordinating national initiatives;national initiatives;
CINECA OVERVIEW;
WP5 general overview;
WP6 Integration of Visual Material into ARROW;
WP7 Global Overview
2011 m. rugpjūtis. Seminaras-diskusija „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“.
Rugpjūčio 30 d. Lietuvos leidėjų asociacija surengė seminarą-diskusiją „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“ bei tarptautinio Europos Sąjungos (ES) projekto „ARROW“ išsamią prezentaciją. Renginyje dalyvavo 55 dalyviai, kurie atstovavo valstybės institucijas, LATGA-A, Lietuvos rašytojų sąjungą, mokslo įstaigas, bibliotekas, leidėjus ir knygų platintojus.
Pranešimus skaitė Enrico Turrin, Europos leidėjų federacijos (FEP) ekonomistas ir „ARROW PLUS“ projekto „Work package 3“ vadovas; Paola Mazzucchi, Italijos leidėjų asociacijos (AIE) projektų vadovė ir projekto „ARROW PLUS“ vadybininkė; Kurt Van Damme, Flamandų knygų leidėjų kolektyvinio administravimo asociacijos „Librius“ direktorius ir Belgų atgaminimo teisių organizacijos „Reprobel“ valdybos pirmininkas; Brian Green, Tarptautinės organizacijos „EDItEUR“ vyriausiasis konsultantas ir buvęs Tarptautinės ISBN agentūros direktorius.
Renginyje dalyvavo 55 dalyviai.
Pranešimus skaitykite čia:
Dalyvių nuomone, dialogas tarp LR Kultūros ministerijos, autorių, Lietuvos nacionalinės M.M. biliotekos ir kitų bibliotekų atstovų, mokslo įstaigų, leidėjų ir knygų platintojų bei kolektyvinio administravimo agentūrų yra sveikintinas ir būtinas sprendžiant kūrinių skaitmeninimo aktualijas Lietuvoje. Siekiant nepažeisti autorių ir gretutinių teisių skaitmeninant kūrinius bei kuriant prieigas prie suskaitmenintų kūrinių, turėtų atsirasti licencijavimo ir glaudaus bendradarbiavimo sistema tarp knygos kūrėjų, leidėjų, saugotojų (bibliotekų) ir skaitytojų. Kiekvienas leidinys turi savo statusą, kuris svarbus prieš priimant sprendimą jį skaitmeninti. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija aiškinsis galimybes kurti Knygų prekyboje registrą (Book in Print) Lietuvoje ir inicijuos tolesnį dialogą.
Seminaras – diskusija vyko Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Renginį organizavo Europos leidėjų federacija (FEP) ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).
Rugpjūčio 31 d. Lietuvos leidėjų asociacijos būstinėje tarptautinių ekspertų delegacija susitiko su asociacijos valdybos nariais ir knygų platintojais bei leidėjais aptarti Knygų prekyboje registro poreikį ir kūrimo galimybes Lietuvoje.