Leidykla „Muzikija”
Super User
Gruod.
03
Vilniaus klubo premija skyrimo nuostatai
VILNIAUS KLUBO PREMIJOS UŽ KNYGĄ APIE VILNIŲ SKYRIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus klubo premijos už knygą apie Vilnių konkurso (toliau – Konkursas) ir Vilniaus klubo premijos už knygą apie Vilnių (toliau – Premija) skyrimo nuostatai apibrėžia reikalavimus Konkursui teikiamoms knygoms, nustato Konkurso organizavimo tvarką, vertinimo tvarką, funkcijas ir darbo organizavimą, Vilniaus knygos premijos už knygą apie Vilnių skyrimą, laureato paskelbimo ir apdovanojimo tvarką.
2. Premiją steigia Vilniaus klubas (toliau – Klubas), konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (toliau – LLA).
3. Konkurso tikslai:
3.1. Kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus (tikslūs metai nurodomi kvietime dalyvauti Konkurse) išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių domėjimąsi ir pagarbą Lietuvos sostinei.
3.2. Išrinkti ir paskelbti Premijos laureatą.
4. Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti.
5. Premiją steigia ir teikia Klubas. Ji mokama iš Klubo biudžeto.
6. Konkursas organizuojamas kiekvienų metų gruodžio – vasario mėnesiais.
II. KONKURSO SĄLYGOS
7. Per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistų knygų apie Vilniaus miestą sąrašą sudaro LLA, o knygas vertina Komisija.
8. Konkurse dalyvauja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
9. Komisija turi teisę prašyti pateikti 2 išleistos knygos egzempliorius.
10. Konkurse gali dalyvauti knygos:
10.1. išleistos per paskutiniuosius dvejus kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse (išskyrus pakartotinius knygos leidimus), tačiau dar neteiktos konkursui ankstesniais metais;
10.2. grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo ir mokslo populiarinimo, albumai;
10.3. Lietuvos ir užsienio autorių, kurių tematika – Vilniaus miestas;
11. Skelbiant Konkursą kiekvienais metais gali būti nustatomi ir skelbiami papildomi prioritetiniai kriterijai, reikalavimai knygoms, konkurso organizavimo eiga.
III. KNYGŲ VERTINIMO TVARKA IR KRITERIJAI
12. Pagal LLA parengtą sąrašą knygas vertina Vilniaus klubo premijos komisija, kurią sudaro LLA atstovai ir Klubo atstovai.
13. Komisijos veiklos forma yra uždari posėdžiai.
14. Premijos paskyrimo veiklą organizuoja, administruoja ir techniškai aprūpina LLA.
15. Komisija sudaroma kiekvienais metais, jai vadovauja išrinktas pirmininkas. Komiteto nariai gali pateikti vertinimą el. paštu. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių paprasta balsų dauguma.
16. Komisija vertina ir išrenka Premijos laureatą ne vėliau kaip likus 7 d. iki einamųjų metų Vilniaus knygų mugės.
17. Knygos premijuoti atrenkamos vadovaujantis šiais kriterijais:
17.1. kūrinio tematika;
17.2. kūrinio aktualumas;
17.3. literatūrinė, meninė, edukacinė ir išliekamoji vertė;
17.4. knygos pasiekiamumas skaitytojui.
IV. APDOVANOJIMO TVARKA IR SĄLYGOS
19. Premija skiriama knygos autoriui (autoriams, sudarytojams), Komisijai atrinkus geriausiai Konkurso kriterijus atitinkančią knygą.
20. Premija gali būti neskiriama, jei konkurse dalyvaujančios knygos Komisijos sprendimu nėra Premijos vertos knygos.
21. Premijos dydis yra 1000 eurų (vienas tūkstantis eurų). Jei Premija skiriama bendraautoriams ar sudarytojams, premijos piniginis dydis paskirstomas po lygiai kiekvienam.
24. Premiją skiria Vilniaus klubo Taryba Komisijos teikimu.
25. Konkurso laureatas skelbiamas ir Premija įteikiama kasmetinėje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir (arba) Vilniaus klube.
26. Premijavimo ceremoniją tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Klubo padedama organizuoja LLA.
Gruod.
03
Vilniaus klubo premija
Vilniaus klubo premiją įsteigė Vilniaus klubas (toliau – Klubas), konkursą organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).
Konkurso tikslas – kasmet įvertinti per praėjusius dvejus kalendorinius metus (tikslūs metai nurodomi kvietime dalyvauti konkurse) išleistas knygas apie Vilniaus miestą, kurios skatina pažinti Lietuvos sostinę, populiarina Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą per knygą kaip miesto vizitinę kortelę, ugdo vilniečių ir svečių žingeidumą ir pagarbą Lietuvos sostinei, bei išrinkti ir paskelbti premijos laureatą.
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti apie Vilniaus miestą ir jį populiarinti.
Premiją steigia ir teikia Klubas. Ji mokama iš Klubo ir pavienių Klubo narių biudžeto.
Vilniaus klubo premija 2023
2023 metų premija paskirta knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai. 1944–1990. ll dalis“ autoriui Dariui Pocevičiui. Knygą 2022 m. išleido leidykla „Kitos knygos“.
Už miesto tyrinėjimus pelnęs Šv. Kristoforo statulėlę, Vilniaus mero premiją ir kitų apdovanojimų, antroje „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ dalyje Darius Pocevičius prisimena laikotarpį nuo 1965 iki 1990 m.: autorius pateikia tuomečių knygynų, leidyklų, vaistinių, juvelyrinių ir valiutinių parduotuvių apžvalgą, atkreipia dėmesį į reliktus, kuriuos mieste paliko dailininkai, kompozitoriai, rašytojai, šachmatininkai, „Spartos“ fabriko darbininkai, pirmieji kompiuterių specialistai. Tačiau svarbiausi čia – nebe miesto artefaktai, bet 7-ajame ar 8-ajame dešimtmetyje subrendę, dabar garbaus amžiaus vilniečiai, prabylantys tarsi gyvieji praėjusios epochos „reliktai“. Daug dėmesio skirta meno kūrėjams, ypač dailininkams. Jie Vilniaus viešąsias erdves papuošė šimtais kūrinių. Taigi ši knyga – savotiškas in memoriam pamirštai jų kūrybai ir kasdienybei.
Priimdami sprendimą dėl šių metų laureato, komisijos nariai vertino visą trijų knygų „Istoriniai Vilniaus reliktai“ ciklą ir vieningai sutarė, jog šie leidiniai iš tiesų skatina skaitytojus pažinti Vilnių ir pasivaikščioti po jį tarsi lydimam miestą puikiai pažįstančio gido.
Skatinamoji premija už netikėtą žvilgsnį į miestą knygoje „Vilniaus sekretai“, kurią 2022 metais išleido leidykla „Slinktys“, pirmą kartą skiriama autorei Linai Laurai Švedaitei.
Vilniaus klubo premijai buvo pateiktos 12 knygų ir viena trilogija, visos jos išleistos 2021-2022 metais.
Vilniaus klubo premija 2022
2022 metų premija paskirta knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ autorėms Marijai Drėmaitei ir Rasai Antanavičiūtei. Knygą 2021 m. išleido leidykla „Lapas“.
Knyga kviečia pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe. Komisijos teigimu, ši knyga leido įsivaizduoti, koks Vilnius galėjo būti, bei susipažinti su miesto ir miestiečių idėjomis, kurias šiandien labai įdomu apžvelgti ir palyginti iš laiko perspektyvos. Tuo pat metu – knygos turinys priverčia susimąstyti, ko miestui dar reikėtų ir apie kokius trūkstamus objektus dar turėtume diskutuoti ateityje, o galbūt – ir kaip išvengti tam tikrų klaidų.
Vilniaus klubo padėka už ypatingos vertės albumus ir ilgalaikį metraštininkų darbą išsaugojant Vilnių vaizduose šįkart skiriama Lietuvos nacionalinio muziejaus Leidybos skyriui. Šių metų konkursui muziejus teikė net tris albumus: be Algimanto Kunčiaus dar du albumai – „Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas / Jan Kazimierz Wilczyński. The Vilnius Album“, sudarytoja Diana Streikuvienė (2021 m.) ir „Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metais. Dainiaus Raupelio kolekcija“, sudarytojai Žygintas Būčys, Dalia Keršytė (2021 m.).
Vilniaus klubo premijai buvo pateiktos 8 naujos knygos, išleistos 2020-2021 metais, viena iš pateiktų knygų skirta vaikams.
Vilniaus klubo premija 2021
2021 metų premija paskirta knygos „Gatvių susitikimai“ autorėms Monikai Vaicenavičienei ir Agnei Ulytei. Knygą 2020 m. išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Komisijos teigimu, tai šeimos knyga, kurią siūloma skaityti kartu. Ji skatina žaisti ir lavina vaizduotę, lydėdama kelionėje po Vilnių ir jo praeitį. Ši knyga – tai ir būdas bent trumpam prisiliesti prie tokio Vilniaus, kokio galbūt dar nežinome, nepažįstame, ir iš naujo atrasti vietas, kuriomis esame įpratę vaikščioti, gatves, kuriose gyvename. Knyga vertintojų dėmesį patraukė šiuolaikiška forma ir menišku apipavidalinimu.
Vilniaus klubo padėka už naują knygų seriją „Neatrasti Vilniaus tekstai“ skiriama leidyklai „Odilė“, kuri šiemet pateikė dvi Tadeuszo Konwickio knygas – „Raistai“ ir „Meilės įvykių kronika“.
Vilniaus klubo premijai buvo pateikta 13 naujų knygų, išleistų 2019-2020 metais, 5 knygos, išleistos 2019 m., buvo pateiktos premijai praėjusiais metais.
Vilniaus klubo premija 2020
2020 metų premija paskirta Rasai Antanavičiūtei už knygą „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“. Knygą išleido leidykla „Lapas“, 2019 metais.
Komisijos teigimu ši knyga tai kitoks pasakojimas apie mūsų dabartį, naujas žvilgsnis į viešąsias erdves. Įdomus mąstymo būdas, tačiau pateikiama suprantamai, lengvai perskaitoma įvairiam skaitytojui. Ši knyga padės kitaip žvelgti į erdves, kuriose gyvename, o galbūt ir veikti aktyviau. Sprendimas dėl knygos laureatės buvo priimtas vieningai.
Vilniaus klubo padėka – už nuoseklų dėmesį Vilniui šiemet tenka Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, kasmet premijai teikiančiai ne tik prozos, bet ir poezijos knygas. Šiemet LRS leidyklos premijai siūlyta knyga – Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“.
2020 metų konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2018–2019 metais. Konkursui buvo pateikta 13 knygų.
Vilniaus klubo premija 2019
Pirmą kartą per ketverius premijos metus laureatai yra du skirtingų knygų autoriai. Vilniaus klubo premija skirta Algei Andriulytei už knygą „Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum“ ir Dainiui Junevičiui už jo knygą „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“. Abi knygos išleistos Vilniaus dailės akademijos leidykloje 2018 m.
Komisijos teigimu abi šios knygos yra įvykis. Algės Andriulytės knyga – didžiulis autorės gyvenimo darbas. Knyga vientisa, ypatingas dėmesys skiriamas pačiai knygos kultūrai, jos parengimui. Ji ryški ne tik savo turiniu, bet ir knyga kaip visuma. Apie pažįstamą asmenybę atrandama naujų dalykų, nėra pasikartojimų. Dainiaus Junevičiaus knyga yra apie istorinę asmenybę, apie kurią iki šiol mažai kas girdėjo. Ji parašyta iš didžiulės aistros pomėgiui. Retas atvejis, kai tokia knyga parašoma ne iš būtinumo, o iš įsimylėjimo į savo tyrimo objektą. Kai kurie komisijos nariai šią knygą vadino tikra sensacija.
Ir Algė Andriulytė, ir Dainius Junevičius savo knygomis suranda simbolius, kurie daug pasako apie Vilniaus tapatybę. Kūriniai peržengia griežtus monografijos rėmus – juose dera menas ir mokslas. Abi šios knygos yra vienodai vertos premijos.
Vilniaus klubo padėka – už pastangas, darbų tęstinumą, dėmesį knygos kokybei – šiemet tenka leidyklai „Aukso žuvys“, premijai pateikusiai dvi knygas: Aelitos Ambrulevičiūtės, Gintės Konstantinavičiūtės, Giedrės Polkaitės-Petkevičienės „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.)“ bei Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės „Karalienės Bonos virtuvė”.
Vilniaus klubo premijai buvo pateikta 17 knygų, išleistų 2017-2018 metais, konkurse dalyvavo 9 leidyklos.
Vilniaus klubo premija 2018
Konkurso komiteto sprendimu, 2018 m. Vilniaus klubo premija skirta Vidui Poškui už nestandartinį, kitokį – tapybišką, labai asmenišką, intelektualų ir jautrų požiūrį į Vilnių knygoje „Nedingęs Vilnius“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, taip pat pelniusi Vilniaus klubo padėką už Lietuvos sostinės populiarinimą gausiai leidžiamose knygose apie Vilnių.
Menotyrininko ir tapytojo Vido Poškaus Vilnius – tai tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. „Nedingęs Vilnius“ – kelionė po miestą-kūną, pilna dailės, architektūros, žmonių istorijų. Tai knyga, kuri pažadino ne tik miestą, bet ir daugybę žmonių, sukėlė didžiulį susidomėjimą Vilniaus praeitimi ir dabartimi.
2018 metų konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2016–2017 metais.
Vilniaus klubo premija 2017
Konkurso komiteto sprendimu, 2017 m. Vilniaus klubo premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už knygą „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ bei jos vertimus į anglų ir vokiečių kalbas. Leidinius parengė architektų, architektūros tyrėjų ir fotografų kolektyvas – Julija Reklaitė, Rūta Leitanaitė, Marija Drėmaitė (sudarytojos), Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (tekstų autoriai), Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius ir Norbert Tukaj (fotografai).
2017 m. konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2015–2016 metais. Premijos dydis – 1000 eurų. Visą knygų, kurios pretendavo į Vilniaus klubo premiją, sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.
Vilniaus klubo premija 2016
Konkurso vertinimo komiteto sprendimu, 2016 m. Vilniaus klubo premija skirta Gražinai Mareckaitei už knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (R. Paknio leidykla; nuotraukų autoriai: Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška, Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon, Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė; knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis).
2016 metais konkurse buvo vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2013-2015 metais. Konkursui buvo galima pateikti grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygas, albumus. Premijos dydis – 1000 eurų. 2016 m. konkurse dalyvavo 25 knygos.
Spal.
25
„ARROW PLUS“ projektas - 2012 metai
2012 m. „ARROW PLUS“ projekto tikslas – atnaujinti el. Knygų prekyboje katalogą Lietuvoje. Įvertinus skaitmeninio amžiaus ne tik suteikiamas naujas galimybes, bet ir iššūkius tradicinei knygų leidybai bei tolesnei jos raidai „mažos kalbos“ šalies kontekste, knygų leidėjai manytų, kad el. Knygų prekyboje katalogas būtų efektyvi priemonė identifikuoti kūrinio statusą, skatinti lietuviškų knygų prekybą šalyje ir už jos ribų, sudaryti konkurencines sąlygas mažoms ir didelėms knygų leidykloms informuoti apie knygos išleidimą knygų platintojus, knygynus ir bibliotekas, pritaikyti antipiratines programas, rinkti statistinius duomenis ir kt.
El. Knygų prekyboje katalogo nauda:
- bibliotekoms: (1) efektyvesnė knygų užsakymo sistema bibliotekų knygų fondams; (2) greita ir kruopšti paieška identifikuojant kūrinio statusą siekiant kūrinį skaitmeninti ir viešinti (pagal 2011-12-21 ATGTĮ XI-18300 22 str. 3 d. kūrinys negali būti viešoje prekyboje); (3) priemonė identifikuoti kūrinio – našlaičio statusą; 4) papildomi duomenys apie knygą Leidybinio katalogavimo agentūrai.
- knygų leidėjams: (1) vieninga sistema (forma) pateikti informaciją visiems knygų platintojams ir prekybininkams; (2) konkurencingos sąlygos mažoms ir didelėms leidykloms pateikti informaciją apie išleidžiamą knygą; (3) reklamos priemonė; (3) efektyvi sistema siūlyti knygas bibliotekoms.
- knygų platintojams: (1) visų išleidžiamų knygų informacija ir duomenys vienoje sistemoje; (2) informacija apie visus knygų leidėjus; (3) vieninga knygos pateikimo ir aprašymo sistema, teminis suskirstymas.
- LLA: (1) efektyvi statistikos duomenų rinkimo priemonė ir duomenų bazė; (2) antipiratinių programų diegimo galimybės; (3) populiariausių knygų rinkimų kompanijos; (3) efektyvi priemonė individualių ir el. knygynų kūrimuisi.
- kolektyvinio administravimo agentūroms: (1) knygų leidėjų duomenų bazė; (2) naujai išleistų ir perleistų knygų duomenų bazė; (3) priemonė apskaičiuoti ir skirstyti kompensacinį atlyginimą.
Todėl LLA aiškinasi galimybes bendradarbiauti su Nacionaline M.Mažvydo biblioteka, ISBN ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūromis.
Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūros renkami duomenys apie leidžiamą leidinį yra labai išsamūs. Jeigu šie duomenys būtų papildyti 1) leidinio viršeliu; 2) leidyklos leidinio kaina; 3) praplėstu leidinio aprašymu; 4) tikslesne kūrinio tematika; 5) kita Knygų prekyboje katalogams būdinga informacija, turėtume Lietuvoje efektyvią ir reikalingą Knygų prekyboje katalogo duomenų bazę.
Tarptautinio projekto „ARROW PLUS“ partneriai galėtų sukurti Knygų prekyboje katalogo duomenų bazės programinę įrangą pagal LLA pateiktus reikalavimus. Taip pat LLA aiškinasi reikalavimus ir finansines minimo katalogo išlaikymo ir efektyvaus naudojimo galimybes.
Todėl LLA pasiūlė Nacionalinei bibliotekai bendradarbiauti kuriant techninę duomenų bazių sujungimo sistemą. Tai galėtų funkcionuoti jungiant Knygų prekyboje katalogo ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūros duomenų bazes:
- leidėjui užpildžius CIP formą, informacija automatiškai siunčiama į Knygų prekyboje katalogo duomenų bazę;
- Knygų prekyboje katalogas turi prieigą prie CIP duomenų bazės ir periodiškai (kartą per savaitę ar pan.) atsisiųsdina naujus CIP duomenis;
- kitos bendradarbiavimo galimybės.
Viena iš svarbiausių Knygų prekyboje katalogo kūrimo sėkmės sąlygų – galimybė dalintis išleidžiamų knygų duomenų baze su ISBN ir Leidybinio katalogavimo (CIP) agentūromis. Kai kuriose šalyse toks katalogas yra kuriamas ir valdomas prie Nacionalinių bibliotekų. Tačiau bibliotekų misija nėra rūpintis knygų leidybos komerciniais aspektais kaip kad platinimas, reklama ir pan. Todėl kitų šalių patirtis rodo, kad Knygų prekyboje katalogai prie bibliotekų funkcionuoja neefektyviai. Manytume, kad Lietuvoje LLA būtų tinkamas juridinis asmuo kurti ir eksploatuoti tokią duomenų bazę teikiant paslaugas leidėjams, platintojams, bibliotekoms, kolektyvinio administravimo agentūroms.
Projekto trukmė yra 30 mėnesių (2011 m. balandžio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn.). LLA skirtas finansavimas – 102 755.33 Lt. 2011 m. projekto įgyvendinimui buvo įsisavinta 51 957.45 Lt.
„ARROW PLUS“ PROJEKTO PARTNERIŲ ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS BRIUSELYJE
2012 m. kovo 19-21 dienomis Briuselio Karališkoje bibliotekoje vyko projekto „ARROW PLUS“ partnerių ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 50 projekto dalyvių. Projekto veiklų vadovai ir dalyviai, taip pat projekto konsorciumo nariai dalinosi patirtimi ir per 12 mėnesių pasiektais rezultatais.
Pagal terminus parengtas galimybių tyrimas ir dokumentacija. Kitame projekto etape numatyta įgyvendinti techninius sprendimus atitinkamai pagal poreikius kiekvienoje tikslinėje šalyje.
Į „ARROW PLUS“ projekto etapą įsitraukė Bulgarija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija ir Vengrija. Siekiant šiose šalyse idiegti „ARROW“ paieškos sistemą, turi būti sukurti funkcionalūs ir efektyvūs Knygų prekyboje katalogai (BiP). Kiekvienos šalies atstovai pristatė ataskaitą – prezentaciją apie galimybes kurti minėtą katalogą. Knygų prekyboje katalogų kūrimui ir šalių specifinėms sąlygoms identifikuoti buvo skirta kovo 19 d. sesija.
Kovo 20 d. projekto organizatoriai pristatė „ARROW“ palaikymo ir plėtros viziją, tai yra formalios „ARROW“ valdymo organizacijos įsteigimo gairės. „ARROW“ projekto verslo modelio pagrindas – ne pelno siekianti organizacija.
Taip pat projekto dalyviai plačiau susipažino su paieškos sistemos pritaikymo galimybėmis detaliai vizualinio leidinio turinio dalies paieškai.
Pažymėtina, kad Europos Komisija įtraukė „ARROW“ paieškos sistemą kaip rekomendaciją kūrinio statuso identifikavimo paieškai (ES rengiamos Kūrinių našlaičių direktyvos rekomendacija). Tai reiškia, kad adaptuojant Kūrinių našlaičių direktyvą Lietuvoje, šalis turės pateikti kūrinio statuso paieškos sistemos modelį.
LLA projekto vadovai susitiks su Knygų prekyboje katalogo programinės įrangos kūrėjais ir technikais tarptautinėje Londono knygų mugėje.
Ataskaitinio susirinkimo pranešimai:
KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO KŪRIMO GALIMYBIŲ IR SĄLYGŲ PRISTATYMAS LEIDĖJAMS
Balandžio 27 d. į Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) visuotinį susirinkimą susirinko 31 leidyklos vadovai ar jų įgalioti asmenys. Leidėjai net tik įvertino praėjusių metų bendros veiklos rezultatus, įgyvendintus ir tęstinius projektus, taip pat aptarė tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizavimą, masinio skaitmeninimo politiką elektroninių knygų leidybos kontekste, e-leidybos rinkos startavimą, knygų platinimo klausimus, kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu lėšų panaudojimą ir kitas aktualijas.
Vykd. direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė pristatė leidėjams LLA projekto „ARROW PLUS“ veiklos ataskaitą, informavo apie pasiektus rezultatus. Taip pat parengė ir pristatė išsamią prezentaciją apie Knygų prekyboje katalogo Lietuvoje kūrimo ir palaikymo galimybes bei sąlygas.
Prezentaciją skaitykite čia.
KNYGŲ PREKYBOJE KATALOGO PRISTATYMAS LEIDĖJAMS SEMINARŲ CIKLE E-LEIDYBA: PRODUKCIJA, MARKETINGAS, PLATINIMAS, PIRATAVIMAS
Atsižvelgiant į šiandienines leidėjams svarbias problemas ir aktualijas 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) surengė seminarų ciklą "E-leidyba: produkcija, marketingas, platinimas, piratavimas". Pranešimus apie leidybos kaitą skaitmeniniame amžiuje, naujus verslo modelius ir naujas turinio formas, skaitmeninių leidinių apsaugą ir piratavimo keliamus iššūkius skaitė 8 tarptautiniai ekspertai. Renginio metu „EditEur“ kompanijos vyriausiasis konsultantas ir tarptautinio „ARROW“ projekto koordinatorius Brian Green pristatė susirinkusiems leidybos sektoriaus specialistams projektą ARROW PLUS ir Knygų prekyboje katalogą bei jo kūrimo galimybes Lietuvoje.
Spal.
22
„ARROW PLUS“ projektas - 2011 metai
2011 m. birželis. Bolonijoje ir Milane 28-30 d. vyko „ARROW PLUS“ projekto partnerių ir organizatorių susitikimai. Įmonė „Cineca“, kuri yra įsikūrusi Bolonijos priemiesčiuose, sukūrė autorių teisių paieškos sistemą „ARROW“. Ši sistema yra sujungta su Europos skaitmenine bibliotekos duomenų bazėmis, nacionalinėmis šalių autorių teisių duomenų bazėmis ir „Book in Print“ katalogais bei veikia minėtose keturiose šalyse. Projekto dalyviai turėjo galimybę apsilankyti įmonėje ir pamatyti įmonės „Cineca“ serverių sales, generatorius ir kitą įrangą. Projektus „ARROW“ ir „ARROW PLUS“ koordinuoja bei administruoja Italijos leidėjų asociacija, kurios pagrindinė būstinė yra Milane. Naujus projekto partnerius (Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos atstovus) Projekto koordinatoriai plačiau supažindino su projekto lėšų panaudojimo, koordinavimo ir atsiskaitymo taisyklėmis ir terminais. Susitikimuose ir posėdžiuose dalyvavo Asociacijos vykd.direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Posėdžių pranešimus skaitykite čia:
Arrow Plus – project overview;
Inclusion of a new country in ARROW: what does it mean in practice?
WP 2: Dissemination and network building;and network building;
WP3 – Organising and coordinating national initiatives;national initiatives;
CINECA OVERVIEW;
WP5 general overview;
WP6 Integration of Visual Material into ARROW;
WP7 Global Overview
2011 m. rugpjūtis. Seminaras-diskusija „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“.
Rugpjūčio 30 d. Lietuvos leidėjų asociacija surengė seminarą-diskusiją „Autorių teisių turėtojo paieškos ir identifikavimo sistemos poreikis skaitmeniniame amžiuje“ bei tarptautinio Europos Sąjungos (ES) projekto „ARROW“ išsamią prezentaciją. Renginyje dalyvavo 55 dalyviai, kurie atstovavo valstybės institucijas, LATGA-A, Lietuvos rašytojų sąjungą, mokslo įstaigas, bibliotekas, leidėjus ir knygų platintojus.
Pranešimus skaitė Enrico Turrin, Europos leidėjų federacijos (FEP) ekonomistas ir „ARROW PLUS“ projekto „Work package 3“ vadovas; Paola Mazzucchi, Italijos leidėjų asociacijos (AIE) projektų vadovė ir projekto „ARROW PLUS“ vadybininkė; Kurt Van Damme, Flamandų knygų leidėjų kolektyvinio administravimo asociacijos „Librius“ direktorius ir Belgų atgaminimo teisių organizacijos „Reprobel“ valdybos pirmininkas; Brian Green, Tarptautinės organizacijos „EDItEUR“ vyriausiasis konsultantas ir buvęs Tarptautinės ISBN agentūros direktorius.
Renginyje dalyvavo 55 dalyviai.
Pranešimus skaitykite čia:
- Accessible Registries af Rights Informatikon and Orphan Works Towards Europeana /Enrico Turrin, Paola Mazzucchi/
- Towards a Lithuanian “Books in Print” /Brian Green/
- Collective rights management, Books in Print, Arrow+ & Piracy in Flanders: The way forward /Kurt Van Damme/
Dalyvių nuomone, dialogas tarp LR Kultūros ministerijos, autorių, Lietuvos nacionalinės M.M. biliotekos ir kitų bibliotekų atstovų, mokslo įstaigų, leidėjų ir knygų platintojų bei kolektyvinio administravimo agentūrų yra sveikintinas ir būtinas sprendžiant kūrinių skaitmeninimo aktualijas Lietuvoje. Siekiant nepažeisti autorių ir gretutinių teisių skaitmeninant kūrinius bei kuriant prieigas prie suskaitmenintų kūrinių, turėtų atsirasti licencijavimo ir glaudaus bendradarbiavimo sistema tarp knygos kūrėjų, leidėjų, saugotojų (bibliotekų) ir skaitytojų. Kiekvienas leidinys turi savo statusą, kuris svarbus prieš priimant sprendimą jį skaitmeninti. Todėl Lietuvos leidėjų asociacija aiškinsis galimybes kurti Knygų prekyboje registrą (Book in Print) Lietuvoje ir inicijuos tolesnį dialogą.
Seminaras – diskusija vyko Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Renginį organizavo Europos leidėjų federacija (FEP) ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).
Rugpjūčio 31 d. Lietuvos leidėjų asociacijos būstinėje tarptautinių ekspertų delegacija susitiko su asociacijos valdybos nariais ir knygų platintojais bei leidėjais aptarti Knygų prekyboje registro poreikį ir kūrimo galimybes Lietuvoje.
Spal.
22
„ARROW PLUS“ projektas
Kūrinio statuso identifikavimo sistema „ARROW“ sukurta sprendžiant ES el-bibliotekos kūrimo problemas pagal Europos Komisijos finansuojamą projektą „i2010 Digital Library Project“. Sistema padeda identifikuoti kūrinio autorių teisių turėtoją ir išsiaiškinti kūrinio statusą: (1) kūrinys funkcionuoja komercinėje erdvėje ar ne, (2) kūrinys yra „našlaitis“. Per „ARROW“ paieškos sistemą bibliotekos, leidėjai ir autoriai turi galimybę rasti reikiamą informaciją apie kūrinio autorines teises, kam jos priklauso ar kas jas administruoja, kur jas įsigyti siekiant panaudoti kūrinį ar jį skaitmeninti.
Įgyvendinus pirmąjį projekto „ARROW“ etapą, paieškos sistema sėkmingai startavo ir veikia Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Antrasis projekto etapas „ARROW PLUS“ yra finansuojamas pagal Europos komisijos programą „ICT Policy Support Programme“ ir orientuotas į sistemos kūrimą ir pritaikymą kitose ES šalyse. Taip pat antrame etape kuriama išplėstinės paieškos sistema, kuri suteiktų informaciją ne tik apie kūrinį, bet ir kūriniuose naudojamas fotografijas bei iliustracijas.
Europos leidėjų federacija (Federation of European Publishers FEP) kartu su Tarptautine autorių ir gretutinių teisių agentūrų federacija (International Federation of Reproduction Rights Organizations IFRRO), Europos skaitmenine biblioteka (The European Digital Library) bei 21 tarptautiniu partneriu (leidėjų, autorių asociacijomis ir sąjungomis, bibliotekų, autorių ir gretutinių teisių agentūromis ir centrais ir kt.), nuo 2008 m. kuria vieningą autorių teisių duomenų bazę Europoje. 2011 m. projekto partneriu tapo ir Lietuvos leidėjų asociacija. Asociacijos tikslas yra išsiaiškinti BiP duomenų bazės bei autorių teisių paieškos ir identifikavimo sistemos aktualumą Lietuvoje, taip pat koordinuoti šalies institucijų diskusiją ir iniciatyvas, sudaryti ir koordinuoti nacionalinę darbo grupę.
LLA veikla „ARROW PLUS" projekte:
