Išvirkščias miestas. Visuomenės veidrodis. Atminties kraštovaizdis. Meno ir istorijos sodas. Moralės akademija. Žmonių muziejus. Tai prasmės ir funkcijos, XIX a. pradžioje įžvelgtos naujai įrengiamose kapinėse tiek Vilniuje, tiek Vakarų Europoje. 

Dr. Eglė Bazaraitė monografijoje Kapinės už miesto, miške dekonstruoja trejų Vilniaus katalikų kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – erdvinę struktūrą, brėžia paraleles ir išryškina prieštaras su to laiko kapinėmis krikščioniškame Europos branduolyje. Monografijoje į katalikų laidojimo kraštovaizdžius žvelgiama pasitelkiant architektūrines priemones, pristatant šias miesto teritorijas kaip daugiasluoksnį erdvinį konstruktą, suformuotą istorinių bei kultūrinių kontekstų.

https://www.leidyklalapas.lt/products/kapines-uz-miesto-miske?_pos=1&_sid=59d50b3c8&_ss=r

Tadas Zaronskis (g. 1992) – poetas, vertėjas, publicistas. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro, oÉcole Normale Supérieure de Paris– filosofijos magistro laipsnį, tęsia studijas Prancūzijoje. Nuo 2010 m. jo eilėraščiai publikuojami kultūrinėje spaudoje ir almanachuose. Verčia filosofiją ir poeziją iš prancūzų kalbos. Už kūrybą įvertintas Antano A. Jonyno (Poetinis Druskininkų ruduo, 2019) ir jaunųjų autorių skaitymų (Poezijos pavasaris, 2020) prizais, o už geriausią vertimo debiutą – Dominyko Urbo premija (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2022).

Filosofijos ir poezijos vertimo, akademinių ir publicistinių straipsnių rašymo, filosofijos studijų ir neformalios politinės praktikos patirtys palieka ženklą debiutinėje knygoje – čia lengvai judama tarp skirtingų kalbos registrų, tikslingai žaidžiama kontrastais tarp vulgaraus ir sofistikuoto, lakoniško ir lyriško stilių. Radikaliai atsisakoma poetišką ir intelektualų kalbėjimą atskirti nuo netaisyklingos ir necenzūruotos kalbinės patirties.

https://knygynas.biz/products/spalvinimo-knygele-draugams

Tomo Venclovos (g. 1937), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, naujų eilėraščių knyga „Už Onos ir Bernardinų“. Už ankstesnį poezijos rinkinį autorius apdovanotas Maironio premija, pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Šiemet už poeziją jis pelnė tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją. Rinkinyje – trisdešimt vienas per pastaruosius septynerius metus sukurtas eilėraštis.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/uz-onos-ir-bernardinu.html

Kiti įvertinimai:
33-ioji Lietuvos rašytojų sąjungos premija

Poezijos knygą „Gyvybė“ sudaro septyni ciklai. Rinkinio struktūra yra žiedinė – pirmuose eilėraščiuose kalbama apie vaikystę, o paskutiniuose – apie motiną, auginančią ir prarandančią savo vaikus. Eilėraščiuose daug dėmesio skiriama moters santykiui su miestu ir gamta, jaučiamas būties ir buities sunkis. Knygos išskirtinumas – drąsa liestis prie lietuvių poezijoje neįprastų patirčių: mažo vaiko netekties ir persileidimo, potrauminio streso sindromo, išbuvimo ir gedėjimo gamtos apsuptyje. Kita svarbi tema – kartų santykis su šalies istorija. Knygoje daug dėmesio skiriama gamtai, tačiau šiuose eilėraščiuose ji kitokia – klampi ir pilna paslapčių, nors drėgnose pelkėse galima ne tik pasiklysti, bet ir pajusti tikrąjį gyvybės pulsą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Gyvybe/

Vytauto Kazielos naujasis eilėraščių rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie“ sufleruoja, kad bus kalbama apie kraštutinius išgyvenimus. Taip ir yra – eilėraščiuose, viena vertus, kalbama apie egzistencinę subjekto vienatvę, išsiskyrimus, artėjančią mirtį, kita vertus, apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Tarsi atsakydamas į filosofo Friedricho Nietzsche's paskelbtą „Dievo mirtį“, poetas rašo: „šitos masinės / kapavietės / yra dar viena / Dievo mirtis // nesiekiant / nieko išgelbėti“. Eilėraščiuose nuolat tvyro įtampa, kuri sukuriama pasitelkiant konkrečias detales, jungiant jas asociatyviais ryšiais.

https://vaga.lt/neatsimerk-viespatie