1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi.

https://www.auksozuvys.lt/products/kraujo-kvapas

Kiti įvertinimai:

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas
Kinematografiškiausios knygos

Trečiasis Sandros Bernotaitės romanas pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną —Trečiasis Sandros Bernotaitės romanas pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną —1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškįgarlaiviu „Klaipėda“ išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istoriniųįvykių fone — žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija. Norėdamassuprasti tą laikmetį, iš kurio tėmyja akys, tikros, gyvo žmogaus, su mažyte istorija,nereikšmingu nutikimu ir kasdienybės detalėmis, privalai pamiršti, kas su juo bus. Istorijosangelas nusigręžęs nugara ateitin. Nusigręžk tuojau pat ir tu, mano prašymu, tamsta.

https://vaga.lt/akys-chimeros

Kiti įvertinimai:

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas
Metų knygos rinkimai: prozos knygos | Nominacija 

Penktasis Aušros Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys „Jūros nėra“ tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Taupus kalbėjimas ir minimalistinė raiška, atverianti netikėtą žiūrą į kasdienius veiksmus ir įprastus daiktus, knygoje derinama su šnekamąją kalbą primenančiais ilgesniais dokumentiškais tekstais. Daug dėmesio skiriama vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo temoms.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Juros-nera

Miesto paraštėse, pilkosiose erdvėse, atskirtyje, sukant ratus parkų labirintais, bėgant nuo praeities, visa apimančios beprasmybės, naikinančio vienatvės, savinaikos polėkio, tave lydi aštri ir akinanti, švelni ir sauganti šviesa, tave lydi šokis, auginantis ir griaunantis, užgesusių lempučių šokis.

https://vaga.lt/sokis-isuka-sviesa

Kiti įvertinimai:

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas

„Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms” – dešimtoji Gintaro Grajausko eilėraščių knyga, išleista Lietuvoje. Užsienyje (Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje, Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje) išleistos dar septynios jo poezijos knygos.
„Mane visada ypač domino eilėraščiai, kuriuose „gražumo”, „meniškumo” tėra tik būtinas minimumas. Eilėraščiai, kurie geba tapti beveik anoniminiais, be ryškesnės autoriaus invazijos. Tarsi atsiradę savaime. Idealiu atveju skaitytojas pasijunta taip, lyg pats juos būtų parašęs. Dažnai jie trumpi, lakoniški, atmosferiški. Keliomis eilutėmis sukuriantys pasaulio vaizdą.
Kita knygos ašis – „Paguodos giesmės”, eilėraščių ciklas, kurį kažkada pradėjau, iš karto žinodamas, kad jis niekada nebus baigtas. Eilėraščiai į šį ciklą ateina patys – nenoriu nieko forsuoti ir skubinti. Gal net priešingai – norėtųsi, kad ciklas pildytųsi kuo lėčiau. Nes dauguma ciklo eilėraščių vienaip ar kitaip susiję su man svarbiais žmonėmis, kurių jau nebėra. Konkrečių dedikacijų norėjau išvengti, nors kai kur jos lengvai nuspėjamos. Visgi „Paguodos giesmės” skirtos ne mirusiesiems, o gyviesiems, tebegyvenantiems. Visų gyvųjų sustiprinimui ir paguodai.
Likusių eilėraščių stilistika – atpažįstama iš mano ankstesnių knygų. Paradoksalūs, (auto)ironiški. Kai kurie aštroki“, – Gintaras Grajauskas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Nykstamai-menku-dydziu-poveikis-megastrukturoms/

Kiti įvertinimai:

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas
Lietuvos rašytojų sąjungos premija 2023