Alisą ir jos pudelį Barbarisą pažinsi iš puikių garbanų. Kalbama, kad gyvenantys kartu supanašėja? Dviem draugams šis posakis labai tinka! Lauke šėlsta vasara ir šunį kankina karštis: tokie tankūs kailinėliai džiugina tik šaltą dieną. Belieka vienas kelias – į kirpyklą. Viskas būtų gerai, jei ne vienas „bet“: Barbarisas bijo žirklių ir to, kas jomis čekši, tai yra kirpėjo Todo. Jis nė už ką nesutinka kirptis. Alisai tenka suktis iš padėties ir aukoti tai, ką ji labai brangina. Ar šito užteks, kad Barbarisas apsigalvotų dėl kirpimo? Ko negaila padaryti dėl draugo? Ar iš tiesų pavyzdys užkrečiamas?

 Ševeliūra:

• gausiai iliustruota emociškai paveiki istorija;

• ugdo empatiją ir meilę gyvūnams;

• moko nugalėti baimę, padrąsinti savo pavyzdžiu;

• meniškai vertingos iliustracijos ugdo estetikos suvokimą.

„Ševeliūra“ – antrasis bendras rašytojos Evelinos Daciūtės ir dailininkės Agnės Nananai kūrinys. 2020 m. pasirodė pirmasis jų darbas – poezijos rinktinė „Paslapčiausia paslaptis“. Ji buvo apdovanota kaip viena gražiausių 2020 m. knygų, o dar vieną apdovanojimą gavo 2022 m. Šardžoje (JAE) vykusiame Vaikų skaitymo festivalyje.

https://almalittera.lt/products/seveliura

Kiti įvertinimai:

Prano Mašioto premija | Nominacija

Į rinkinį „Dangus griūva“ atrinktos lietuvių pasakos apie gyvūnus iš įvairių XIX a. pabaigoje, sovietmečiu bei nepriklausomoje Lietuvoje publikuotų pasakų rinkinių, turinčių išliekamąją vertę. Dalis pasakų paimtos iš rankraščių, saugomų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. Seniausios pasakos užrašytos XIX a. antroje pusėje, o naujausios – XX a. antroje pusėje vykusių ekspedicijų metu. Orientuojantis į mažąjį skaitytoją atsisakyta tarmybių, archaizmų, bet paliktos senosios sintaksinės ir morfologinės konstrukcijos ir taip stengtasi išlaikyti autentišką pasakotojo mintį ir nuotaiką.

http://www.llti.lt/en/skaitykime/1242

Kinematografinė pjesė. Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Ir visai nesvarbu, kad JIS – Oskaras Milašius: realus ir žinomas personažas, lietuvių kilmės prancūzų poetas, diplomatas, mistikas, vertėjas, o JI – Felicija Krylatova: dar niekam negirdėta mergina iš Kauno. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Nesibaiminkime, mus švelniai pasigaus Visata.
Jurga Vilė, baigė prancūzų filologiją, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Dirbo kino ir teatro festivalių koordinatore, vertė filmus, rašė kultūriniams leidiniams. Kurį laiką gyveno Ispanijoje, kur ir aprašė savo šeimos istoriją, vėliau tapusia jos pirmąja knyga „Sibiro haiku“ (2017). Dabar Jurga jau 5 knygų autorė.
Ula Rugevičiūtė Rugytė – iliustratorė. Gimė ir augo Kaune. Šiuo metu baigia iliustravimo bakalauro studijas Strasbūre. Ula mėgsta kurti poetines grafines istorijas.

https://www.auksozuvys.lt/products/nukrite-is-menulio

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: prozos knygos 2022 | Nominacija

Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.
Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.
Pirmoje knygos dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.
Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Lietuvos-menininkes.-Vizualiuju-menu-kurejos-nuo-XX-a.-pradzios-iki-siu-dienu

Kiti įvertinimai:

Knygos meno konkursas: Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas 2022

Šiame poezijos rinkinyje skelbiami žinomiausių šiandienos ukrainiečių poetų kūriniai, atrinkti ir išversti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Antano A. Jonyno. Rinkinys aprėpia plačią poetinę geografiją nuo Lvivo iki Luhansko ir Mariupolio, nuo Kyjivo ir Charkivo iki Odesos. Tarp knygos autorių – plačiai Europoje žinomi poetai Serhijus Žadanas ir Jurijus Andruchovičius, Lvivo poetės Mariana Kijanovska ir Halyna Kruk, rusų ir ukrainiečių kalbomis rašantis odesietis Borisas Chersonskis, Kyjivo poetės Natalija Bilocerkivec ir Liudmyla Taran, poetai iš Mariupolio, Berdiansko, Irpinės.

Šiandieninė Ukrainos poezija yra viena įdomiausių poetiniame Europos kontinente. Dramatiška istorinė lemtis, tekusi šiame amžiuje ukrainiečių tautai, pagimdė ne tik herojišką pasipriešinimo dvasią, bet ir aistringą poetinį proveržį.

https://odile.lt/products/atmintis-ugnis-deguonis-is-musu-laiko-ukrainos-poezijos?_pos=1&_sid=abd3693c4&_ss=r