„Poetas Antanas Šimkus nevargina skaitytojų nei publikacijų, nei knygų gausa. Pirmąją knygą „Skradžiai“ išleido 1999 m., antrąją „Sezonas baigtas“ 2010 m., po jos 2012 m. išėjo knyga vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“. Nuo to laiko, kai tapo žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, tame žurnale ir kitur vis pasirodo jo eseistikos apie literatūrą, kultūrą, žiniasklaidos padėtį. Ji savita – apmąstymus lengvai supina su asmeniškomis patirtimis ir įdėmiu gyvenimo stebėjimu.

Antanas Šimkus poeziją rašo taip, lyg nebūtų nei skaitęs, nei girdėjęs, kokias naujų kylančių bangų keteras gaudo nūnai populiarėjantys poetai. Žinoma, ir girdėjęs, ir skaitęs, bet vis tiek ramiai eina savo keliu. Literatūrinė bendruomenė, kai buvo jaunas, matydavo jį kartu su Valdemaru Kukulu. Kai kas iš tos literatūrinės draugystės išliko: eilėraštis turi atkurti dvasios būseną ir žvelgti aukštyn.

Vis dėlto svarbu, kai eilėraštis nėra iš nieko. Būta, įsiminta, pajausta, norėta išsakyti. Išsisakoma be pasidraskymų, bet matykime, kad Antano Šimkaus poezijoje daug vėjo. Skatinimo matyti, kas nematoma: Praskrido šešėlis, o slibino niekas nematė. Na, ir ironijos: Nes tamsūs mūsų šviesūs reikalai. Gali taip atrodyti, kai vakaras dega“, – Valentinas Sventickas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Vakaras-dega/

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausia metų knyga 2022
Tropo premija 2023

Naujoji Gvido Latako eilėraščių knyga „Salos“ išsiskiria subtiliu žaismingumu, netikėtomis eilėraščių pabaigomis ir vis sušmėžuojančia ironija. Eilėraščiai sąmoningai nenudailinami iki lyrikos posmų, nevengiama šiurkštesnių, bendrinėje kalboje nevartojamų senoviškų žodžių, taip išplečiant ne tik žodyną, bet ir pasaulėvaizdį. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja mitiniai ir istoriniai veikėjai, vis dažniau – pasakų personažai. Įdomus poezijoje atsiskleidžiąs momentas – santykis su dailininkais ir rašytojais, kadaise kūrusiais ir kuriančiais dabar

Akcentuotina, kad eilėraščiuose nėra aiškios skirties tarp istoriškumo, realistiškumo ir mitiškumo: posmuose nuskambantys pasakų veikėjų ir realių asmenybių vardai egzistuoja vienoje plotmėje. G. Latako knygos ašis – žvilgsnis į amžinąsias vertybes, išryškėjančias kūrybiškai pasitelkus jau minėtus istorinius ir mitinius vaizdus bei ironiją, žaidybiškumą. Nors ne viename eilėraštyje kalbama iš „aš“ pozicijos, knygoje nėra lietuvių poezijoje įsitvirtinusios išpažintinės lyrikos, knyga „Salos“ liudija išskirtinį gebėjimą atsitolinti nuo jausminio pasaulio, žvelgti plačiau, jungti asmenines patirtis su mitiniais, tautosakiniais ir istoriniais motyvais, taip kuriant unikalų poetinį pasaulį.

Knyga iliustruota autoriniais G. Latako piešiniais, medalių eskizais.

https://www.slinktys.lt/el-parduotuve/knygos/salos.htmlb

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausia metų knyga 2022
Jotvingių premija

Gimiau 1992 metų vidurvasary, augau Grašių kaime, Utenos rajone. Lietuvos edukologijos universitete baigiau lietuvių filologijos bakalaurą, Vilniaus universitete – literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą.
Mano eilėraščių simboliai atkeliauja iš vaikystės pasaulio, pilno šviesos ir tamsos, dalykų, kurių negaliu paaiškinti. Tas pasaulis prigesintas, pritildytas, bet nuolat sapnuojasi, aidi, šnibžda, nesitraukia, maišosi su dabartimi. Iki šiandien bandau išsiaiškinti, už ką kadais sumokėjau alyvmedžio lapais.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/serijos/pirmoji-knyga-pk/Sumokejau-alyvmedzio-lapais/

Kiti įvertinimai:
Pirmoji poezijos knyga
Metų knygos rinkimai: Nominacija
Jaunojo jotvingio premija 2023

„Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kylančio iš egzistencijos gelmių, kurio kūrėjai – ne mes patys.

Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, esukai (nuo žodžio esu, būnu) parašyti 2014–2021 metais. Juose dalijuosi savo kasdienybe, per jos smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. O kasdienybėje juk pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimo ir egzistencinių atverčių. Būtis, ūmai atsiverianti verdant sriubą, patraukia į apmąstymus bei maldą. Taigi manieji esukai –  panašiai gyvenantiems, mąstantiems ir jaučiantiems – apie visa tai...“ – Laura Sintija Černiauskaitė.

Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia“). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, JAV.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/ese/Dziaugsmynas/

„Vilniaus žodžiai“ – tai pagarbos Lietuvos sostinei, jos gyventojams ir pačios Schirin Nowrousian laikui Vilniuje išraiška. Ištisus trejus metus poetė gyveno ir dirbo miesto širdyje, susipažino su daugybe jo žmonių, nenuilstamai klajojo gatvėmis, skersgatviais, kiemais, taip pat po užmiestį ir aplinkines vietoves. Pro virtuvės langą jos žvilgsniui vėrėsi vieta, kur kadaise stūksojo didžioji Vilniaus sinagoga. Kuo įvairiausiai apdainavusi ir pagerbusi Vilnių ir jo žmones, ji užbaigia (ir kartu pradeda) rinkinį Juodkrantėje, Kuršių nerijoje, atsiradusiu atsisveikinimo tekstu, tarsi savotišku svajingu pažadu: pažadu tęsti giesmę – nusiteikimu apdainuoti daugybę kitų vietų piečiausioje iš Baltijos šalių.
Schirin Nowrousian (g. 1975 Bochume) – poetė, rašytoja ir vertėja iš anglų, taip pat prancūzų ir kitų romanų kalbų. Tarp daugybės jos veiklų – meninis skaitymas, moderavimas, performansas, dramaturgija, kalbų dėstymas, filologiniai ir filosofiniai tyrimai. Prancūzų, kaip ir vokiečių, kalba yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Kad ir kur atsidurtų, visur ją lydi gyvas ryšys su kalbomis. Nuo 2014-ųjų rugsėjo iki 2017-ųjų rugpjūčio ji atliko mokslo tiriamąjį darbą ir dėstė Vilniaus universiteto vokiečių filologijos katedroje. Gyvena kaime netoli Bremeno.

https://knygynas.biz/products/wilna-worte-vilniaus-zodziai