Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas | Nominacija
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2024 | Nominacija

Tai kinematografinė istorija apie 1923-iaisiais lietuvių ginklu susigrąžintą Klaipėdą. Kartu ir skausmingas pasakojimas apie meilę. Kas svarbesnio – be meilės ar mirties – mus dar galėtų ištikti?
1939-aisiais Vokietija vėl okupavo Klaipėdą: Hitleris kalbėjo iš Klaipėdos teatro balkono, Gelgaudiškio šauliai verkė, o vienas jų naktį rašė savo vadui, mano seneliui, kad vyksta į Klaipėdą nušauti Hitlerio arba žūti pats...
Sovietų kariuomenėje (buvusioje Gumbinėje, Mažojoje Lietuvoje) dalinio politrukas majoras mums aiškino, kad Kaliningradas, Baltijos pajūris, Klaipėdos kraštas yra iskonno ruskije – senos rusų – žemės: taip, girdi, rašė marksizmo klasikas Engelsas, be to, karvedys Suvorovas čia įspaudė savo pėdas. Buvau jaunas ir kvailas – garsiai suabejojau marksizmo klasikais. Politrukas išraudo kaip vėžys, o ir aš atkentėjau nubaustas dėl istorinio teisingumo, dėl baltų genčių žemių.
Atmintin įsirėžė 1990-ieji, kai buvusioje Stalino viloje, Maskvoje Gorbačiovas spaudė mus, lietuvius, stabdyti Nepriklausomybę. Mačiau žalsvai plienines sovietų vado akis, kai jis ciniškai leido suprasti, kad prarasim ir Vilnių, ir mūsų Klaipėdą: kaip tie sarginiai šunys, įsikibę Lietuvos laisvės...
Taip kalba mano širdis, kai galvoju apie Klaipėdą.

https://vaga.lt/akis-i-aki-klaipeda-1923

Romanas skirtas 10-13 metų vaikams-nebe-vaikams.
„Gyventi be nuotykių yra pavojinga...nes gali numirt iš nuobodulio,“ – tuo tvirtai įsitikinusi dvylikametė Ema. Ji kartu su tėvais ir prancūzų buldogu Marsu nuolatos keliauja ir gyvena skirtingose pasaulio šalyse. 
Paslaptingi įvykiai prasideda tada, kai šeima apsistoja Tenerifės saloje, kurioje Emai tenka pirmą kartą lankyti įprastą mokyklą. Smalsioji Ema netoli namų ant tvoros pastebi begalybės ženklą ir keistą užrašą ispanų kalba.
Sekdama painiomis nuorodomis ji įsitraukia į paslaptingą šunų gelbėjimo misiją. Bendraklasis Džeikas tampa geriausiu jos draugu, o šuo Marsas – nepamainomu pagalbininku nuotykių ir pavojų kupiname kelyje. 
Ieškant atsakymų Emai tenka aplankyti septynias Kanarų salas, kopti į aukščiausią ugnikalnį Ispanijoje, skristi su gigantiškomis gulbėmis, įveikti gilų barranco (taip ispaniškai vadinamas tarpeklis), išmokti „vairuoti“ kupranugarį, bendrauti su mirusiais, būti dviejose vietose vienu metu ir tai dar ne viskas... Tačiau svarbiausia užduotis yra teisingai išspręsti galvosūkius, antraip Kanarų paslaptis liks neatskleista, o šunų gelbėjimo misija žlugs. Ar Emai pavyks?
Šios istorijos formulė: SMALSUMAS + DRĄSA = NUOTYKIAI

https://vaga.lt/kanaru-paslaptis

Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija
Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.
Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.
Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.

https://almalittera.lt/products/karo-nuotaka

Sakoma, su likimu nepajuokausi, juolab nuo jo nepabėgsi, bet jeigu likimas jums pasiūlytų dar vieną galimybę? Lygiai tokią pačią kaip naujausio bemiegę naktį žadančio Irenos Buivydaitės romano herojėms, pusseserėms Elzei, Lėjai ir Jomantei?  
Juk ne sykį gyvenime su giliu atodūsiu stvėrėtės sau už galvos: „O, jei būčiau žinojusi...“ Juk tikrai susimąstėte, kad kiekvienas jūsų poelgis ar žodis gali nulemti visą grandinę tolimesnių įvykių – ir džiugių, ir skaudžių. Juk graužėtės dėl savo pasirinkimų, šiurkštoko elgesio su mylimu žmogumi, nepagrįstų priekaištų, kaltinimų? Kiek ašarų praliejote, kiek save plakėte, kad pasielgėte kvailai, įskaudinote niekuo dėtą žmogų? Laimė, daug ką galima atitaisyti, atsiprašyti, netgi likti draugais. Tačiau yra ir negrįžtamų dalykų, pakeitusių visą mūsų gyvenimą... Nejaugi niekada nepagalvojote: „Kas būtų, jei...“? Niekada netroškote pro rakto skylutę pamatyti, kaip būtų susiklostęs jūsų gyvenimas, jei anuomet būtumėte pasielgusios kitaip?
Ką knygos herojės pasirinks – dabartinį ar pakeistą gyvenimą? Širdies ar proto balsą? Ar išties KITOJE TIKROVĖJE taps laimingesnė:
Elzė – kukli leidyklos redaktorė, ištekėjusi už milijonieriaus verslininko ir atsiduodama svajonei rašyti;
Lėja – laisvos sielos pasaulio gyventoja, pasprukusi iš savo vestuvių su klausytojų širdis tirpdančiu kipriečiu muzikantu;
Jomantė – įstrigusi meilės trikampyje ir pasirinkusi jai protą aptemdžiusį vyrą? 

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Šimtas baltų mersedesų” „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“ autorė. „Kas būtų, jei“ – jau penkioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. LATGA duomenimis prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

https://almalittera.lt/products/kas-butu-jei