Keturi apsakymai – keturi pagrindiniai personažai: Lukas, Inga, Marius, Nora. Jų pasaulis – tai vienatvės, nesaugumo, netikrumo erdvė. Jie visi kažko laukia, yra paliekami arba patys palieka juos mylinčius. Visi kažko ieško.
Per lakoniškų, kinematografiškų pasakojimų detales autorė leidžia nujausti sudėtingų ir tamsių gyvenimų masyvus. Personažai keliauja po apsakymus – viename veikėjas vos sušmėžuoja, o kitame sužinome jo istoriją. V. Kulvinskaitės tekstai išsiskiria auginama įtampa, nenuspėjama atomazga, makabrišku humoru. Apsakymų veiksmas vyksta dešimtajame dešimtmetyje ir pirmaisiais šio amžiaus metais.

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Keturi

Antarktidos indėnai neklausia tavo amžiaus, jie tik atskleidžia, kiek dar likę vaiko tavyje. 
Kai gyvenimas byra į šipulius ir nebelieka vilties, kai skauda taip, kad nebeįmanoma ištverti, o tu privalai išgelbėti pasaulį... Bet jeigu esi tik mažas berniukas?
Susirūpinęs tėtis ir naktimis tyliai verkianti mama nepasakoja tau, kodėl vyresnioji sesutė nuolat būna ligoninėje. Senelio vienkiemyje pradeda lankytis keisti svečiai, dažniausiai jie sėdi prie stalo ir tyli. Kas vyksta? Vieną pavakarį berniukas išvysta į rūką nuvingiuojantį kelią ir iš jo išnyrantį paslaptingą svečią. Tikrų tikriausias, plunksnų karūna pasipuošęs indėnas prie vakarienės stalo paklaustas: iš kur atvyko, netikėtai atsako esąs Antarktidos pilietis. Ar tai senelio žaidimas? Gal indėnas tik gatvės artistas? O ir tėtis, išgirdęs istoriją, juokiasi iš senelio pokšto. Bet kodėl kambaryje besiblaškantis paukštis palieka dar vieną plunksną? Kiek jų reikia surinkti, kad atskleistum paslaptį? 
ANTARKTIDOS INDĖNAI – knyga gydanti sužeistą viltį.

https://almalittera.lt/products/antarktidos-indenai

Sakoma, su likimu nepajuokausi, juolab nuo jo nepabėgsi, bet jeigu likimas jums pasiūlytų dar vieną galimybę? Lygiai tokią pačią kaip naujausio bemiegę naktį žadančio Irenos Buivydaitės romano herojėms, pusseserėms Elzei, Lėjai ir Jomantei?  
Juk ne sykį gyvenime su giliu atodūsiu stvėrėtės sau už galvos: „O, jei būčiau žinojusi...“ Juk tikrai susimąstėte, kad kiekvienas jūsų poelgis ar žodis gali nulemti visą grandinę tolimesnių įvykių – ir džiugių, ir skaudžių. Juk graužėtės dėl savo pasirinkimų, šiurkštoko elgesio su mylimu žmogumi, nepagrįstų priekaištų, kaltinimų? Kiek ašarų praliejote, kiek save plakėte, kad pasielgėte kvailai, įskaudinote niekuo dėtą žmogų? Laimė, daug ką galima atitaisyti, atsiprašyti, netgi likti draugais. Tačiau yra ir negrįžtamų dalykų, pakeitusių visą mūsų gyvenimą... Nejaugi niekada nepagalvojote: „Kas būtų, jei...“? Niekada netroškote pro rakto skylutę pamatyti, kaip būtų susiklostęs jūsų gyvenimas, jei anuomet būtumėte pasielgusios kitaip?
Ką knygos herojės pasirinks – dabartinį ar pakeistą gyvenimą? Širdies ar proto balsą? Ar išties KITOJE TIKROVĖJE taps laimingesnė:
Elzė – kukli leidyklos redaktorė, ištekėjusi už milijonieriaus verslininko ir atsiduodama svajonei rašyti;
Lėja – laisvos sielos pasaulio gyventoja, pasprukusi iš savo vestuvių su klausytojų širdis tirpdančiu kipriečiu muzikantu;
Jomantė – įstrigusi meilės trikampyje ir pasirinkusi jai protą aptemdžiusį vyrą? 

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Šimtas baltų mersedesų” „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“ autorė. „Kas būtų, jei“ – jau penkioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. LATGA duomenimis prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

https://almalittera.lt/products/kas-butu-jei

Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija
Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.
Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.
Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.

https://almalittera.lt/products/karo-nuotaka

Romanas skirtas 10-13 metų vaikams-nebe-vaikams.
„Gyventi be nuotykių yra pavojinga...nes gali numirt iš nuobodulio,“ – tuo tvirtai įsitikinusi dvylikametė Ema. Ji kartu su tėvais ir prancūzų buldogu Marsu nuolatos keliauja ir gyvena skirtingose pasaulio šalyse. 
Paslaptingi įvykiai prasideda tada, kai šeima apsistoja Tenerifės saloje, kurioje Emai tenka pirmą kartą lankyti įprastą mokyklą. Smalsioji Ema netoli namų ant tvoros pastebi begalybės ženklą ir keistą užrašą ispanų kalba.
Sekdama painiomis nuorodomis ji įsitraukia į paslaptingą šunų gelbėjimo misiją. Bendraklasis Džeikas tampa geriausiu jos draugu, o šuo Marsas – nepamainomu pagalbininku nuotykių ir pavojų kupiname kelyje. 
Ieškant atsakymų Emai tenka aplankyti septynias Kanarų salas, kopti į aukščiausią ugnikalnį Ispanijoje, skristi su gigantiškomis gulbėmis, įveikti gilų barranco (taip ispaniškai vadinamas tarpeklis), išmokti „vairuoti“ kupranugarį, bendrauti su mirusiais, būti dviejose vietose vienu metu ir tai dar ne viskas... Tačiau svarbiausia užduotis yra teisingai išspręsti galvosūkius, antraip Kanarų paslaptis liks neatskleista, o šunų gelbėjimo misija žlugs. Ar Emai pavyks?
Šios istorijos formulė: SMALSUMAS + DRĄSA = NUOTYKIAI

https://vaga.lt/kanaru-paslaptis

Tai kinematografinė istorija apie 1923-iaisiais lietuvių ginklu susigrąžintą Klaipėdą. Kartu ir skausmingas pasakojimas apie meilę. Kas svarbesnio – be meilės ar mirties – mus dar galėtų ištikti?
1939-aisiais Vokietija vėl okupavo Klaipėdą: Hitleris kalbėjo iš Klaipėdos teatro balkono, Gelgaudiškio šauliai verkė, o vienas jų naktį rašė savo vadui, mano seneliui, kad vyksta į Klaipėdą nušauti Hitlerio arba žūti pats...
Sovietų kariuomenėje (buvusioje Gumbinėje, Mažojoje Lietuvoje) dalinio politrukas majoras mums aiškino, kad Kaliningradas, Baltijos pajūris, Klaipėdos kraštas yra iskonno ruskije – senos rusų – žemės: taip, girdi, rašė marksizmo klasikas Engelsas, be to, karvedys Suvorovas čia įspaudė savo pėdas. Buvau jaunas ir kvailas – garsiai suabejojau marksizmo klasikais. Politrukas išraudo kaip vėžys, o ir aš atkentėjau nubaustas dėl istorinio teisingumo, dėl baltų genčių žemių.
Atmintin įsirėžė 1990-ieji, kai buvusioje Stalino viloje, Maskvoje Gorbačiovas spaudė mus, lietuvius, stabdyti Nepriklausomybę. Mačiau žalsvai plienines sovietų vado akis, kai jis ciniškai leido suprasti, kad prarasim ir Vilnių, ir mūsų Klaipėdą: kaip tie sarginiai šunys, įsikibę Lietuvos laisvės...
Taip kalba mano širdis, kai galvoju apie Klaipėdą.

https://vaga.lt/akis-i-aki-klaipeda-1923

Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas | Nominacija
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2024 | Nominacija

Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.
Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.

https://www.svajoniuknygos.lt/igne-ale-visi-vienisi-zmones

Knyga skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui
GINA VILIŪNĖ – Vilniaus miesto gidė, dešimties knygų suaugusiesiems autorė, visose savo knygose pasakojanti Vilniaus istorijas. Yra parašiusi dvi knygas vaikams apie gyvūnus ir jų nuotykius: „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, „Kur dingo gandras Grantas?“
SIMONAS KVINTAS – vaikų ir jų tėvelių pamėgtas dailininkas („Bala nematė“, „Mikropolis“ ir kt.). Jo sukurtose iliustracijose knibždėte knibžda smagių personažų, nuotykių, juokingų nutikimų. Simonas, kaip ir Gina, labai myli Vilnių, yra sukūręs trimatę knygą vaikams apie šį miestą „Sveikas, Vilniau!“.
„Išgelbėti mešką. Nuotykiai Renesanso Vilniuje“ – pirmoji Ginos ir Simono drauge sukurta knyga. Ji nukelia į XVI amžiaus Vilnių, kupiną ne tik kasdienių darbų, bet ir pramogų. Rotušės aikštėje čia šoka dresuota meška. Keturi draugai – Ignius, Berta, Andrius ir Mikas – susipažįsta su meškute Baisa ir skriaudiku jos šeimininku. Vaikai nutaria išgelbėti mešką, o jiems į pagalbą atskuba ir keturkojis bičiulis šuo Draugelis. Taip prasideda ne tik nuotykių kupina istorija, bet ir labai turininga pažintinė kelionė po senąjį Vilnių.

https://www.tytoalba.lt/isgelbeti-meska

Kiti įvertinimai:

Vilniaus klubo premija 2023 | Paskirta Vilniaus klubo mažoji premija

...norint iš muškietos kulką paleisti, reikia vamzdį padėti ant tokios specialios į žemę įsmeigiamos atramos... O štai arkebuza trumpesnė, ja be atramos galima šauti, bet vis vien nelengva.
Gina Viliūnė (g. 1974 m.) – Vilniaus istorijos žinovė, ji publikuoja straipsnius miesto istorijos temomis, veda ekskursijas, rašo knygas. Ypač dėmesį patraukė senojo Vilniaus detektyvų ciklas „Budelio mokinio bylos“: „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, kuri jau išleista estų kalba, ir „Spąstai pirklio žudikui“. „Mirtinas arkebuzos šūvis“ – trečioji ciklo knyga ir devintasis Ginos Viliūnės istorinis romanas.
Lietingą vasarą į Vilnių renkasi bajorai, atvykstantys į šaukiamą seimą, – valstybė rengiasi karui Livonijoje ir karalius Žygimantas Augustas tikisi jų paramos. Pro šalį dardančias prašmatnias bajorų karietas budelio mokinys Adas stebi abejingai: nors vilniečiams atvykėliai kelia nemenkų rūpesčių, bet budelio namus visi kaip vienas aplenkia. Be to, jis turi savų rūpesčių, nes budelienė laukiasi, o nuo būsimo kūdikio priklauso jo paties likimas. Vis dėlto Adas nuobodžiauja neilgai ir netrukus net graužačiai laiko nelieka. Jį pasiekia nerami vaito žinia: arkebuza nušautas į Vilniaus seimą atvykęs bajoras, ir ne bet kur, o pačiame Vilniaus parapinės bažnyčios šventoriuje. Rotundas kaltina Vilniaus prieigų plėšikus, bet pasipiktinę bajorai šnairuoja į gerą jo bičiulį, abiejų teisių daktarą Petrą Roizijų. Padėti Adui išspręsti sudėtingą bylą Rotundas skiria Trakų vaivados Mikalojaus Radvilos sekretorių nenuoramą Andrių Volaną.
Sekdami painiais nelaimėlio bajoro takais, įtardami net sąmokslą, padedami ištikimųjų Ado bičiulių galiūno Močio ir sumaniosios Benignos, sekliai neria į slaptą miesto ir miestiečių gyvenimą, o prieš mūsų akis skleidžiasi gyvas, judrus, triukšmingas, sklidinas pribloškiančių paslapčių ir nerimastingų prieškario nuotaikų, bet didingas ir spalvingas XVI a. Vilnius.  

https://www.tytoalba.lt/mirtinas-arkebuzos-suvis