Knyga kaip įvykis

Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.

„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...

Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Kiti įvertinimai:
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas | Nominacija
Kinematografiškiausios knygos (knyga + kinas) 2023

Agnė Žagrakalytė – Belgijoje gyvenanti lietuvių poetė ir prozininkė, keturių poezijos knygų ir dviejų romanų autorė. Jos kūryba įvertinta premijomis, verčiama į užsienio kalbas.

Briuselyje, Lakene, beveik karaliaus kieme, stūkso dailus, aukštas kiniškas bokštas. Turistai neįleidžiami, nes iš ten matyti karaliaus kiemo baseinas. Netoliese, senosiose kapinėse, pravardžiuojamose belgų Per Lašezu, yra antkapis mylimai žmonai. Antkapyje iškaltas laiškas dviem kalbomis: prancūziškai ir kiniškai. Laišką pasirašo kinas benediktinų vienuolis. Kas čia vyksta?

Misionierius Andriejus Rudamina (iš Lietuvos) kinams pasakoja apie Dangaus karalystę pagal Belgijoje spausdintus paveikslus „Apie širdį“. Andriejaus vardas čia ir vienuolynų, ir bažnyčių pavadinimuose – it raudonas visa jungiantis siūlas. Dar šioje knygoje rasite vyno. Patį pirmąjį lietuvišką kulinarijos vadovėlį parašė kunigas. „Midus ir vaisvyniai“ vadinasi ta knyga. Kas čia vyksta?

Čia žvanga kiniški ir japoniški bei turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.

https://www.tytoalba.lt/triuksmaujantys-katalikai

Ši istorija – apie drąsią mergaitę Sabihą Kasimati, kuri išaugusi tapo dar drąsesne moterimi. Ji gyveno Albanijoje, o didžiausia jos aistra buvo tyrinėti žuvis. Tačiau atėjo laikas, kai šalį užvaldė žiaurus diktatorius Enveris Hodža. Jis ėmėsi pertvarkų, dėl kurių žmonės buvo sodinami į kalėjimus, žudomi ir tremiami. Sabihos nebaugino jokie sunkumai, ji tarsi laukinė lašiša, atkakliai ir nenumaldomai, judėjo savojo tikslo link. Vieną dieną diktatoriaus ir Sabihos keliai susidūrė…

Vytenė Muschick – vertėja, leidybinių idėjų autorė, entuziastinga lietuvių autorių knygų skleidėja užsienyje. Studijavo lietuvių ir skandinavų filologiją Vilniuje, Reikjavike, Upsaloje. Baigė germanistikos studijas Budapešte, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne ir Belgrade.

Marius Marcinkevičius – knygų vaikams kūrėjas, poetas, prozininkas, gydytojas, keliautojas ir tėtis. Rašytojas yra gavęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą, jo knygos išverstos daugiau nei į dešimtį kalbų.

Lina Itagaki – dailininkė, iliustratorė, komiksų ir paveikslėlių knygų autorė. Vilniaus Dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. Pirmoji Linos iliustruota knyga „Sibiro haiku“ išrinkta gražiausia 2017 metų knyga.

https://www.auksozuvys.lt/products/pries-srove

Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. 

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką. Jie gilinasi į standartizavimo idėjas ir joms oponuojančius architektų ir gyventojų siekius individualizuoti, pa(si)gražinti būstą. Kartu ši knyga yra apie žmonių galimybių ribas ir įtampas, susijusias su būsto formos politiniu reguliavimu ir sunkumais jį gaunant. 

https://www.leidyklalapas.lt/products/jus-gaunate-buta-gyvenamoji-architektura-lietuvoje-1940-1990-metais