Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Kiti įvertinimai:
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2024 | Nominacija
Kinematografiškiausios knygos (knyga + kinas) 2023

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

https://www.baltoslankos.lt/moneta-labirintas

„Pasakų parkas“ pasižymi savita estetika – energingu ir nenuosaikiu kalbėjimu, žongliravimu įvairiais stiliais, autorius motyvuotai naudojasi plačiu meninių raiškos priemonių spektru. Eilėraščiuose atsiskleidžia platus kultūrinis akiratis, subtilus humoro jausmas, o savarankiškas estetinių problemų formulavimas išskiria juos iš kitų jaunosios kartos autorių kūrybos. „Pasakų parkas“ – vienas Vilniaus parkų – tampa knygos temine ašimi, kuri žymi tiek konkrečią Vilniaus miesto erdvę, tiek neišsipildžiusią šios erdvės utopiją. Rinkinyje žaismingai atskleidžiamos žiaurumo, geismo, išsiskyrimo, susvetimėjimo temos, autoriui svarbi kalbos problema, reikšmės kūrimo ir ribotumo klausimas.

Simonas Bernotas (gim. 1993) – poetas, vertėjas. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos ir ispanų kalbos bakalauro studijas ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą.  Debiutinė jo poezijos knyga „Reivas“ (2019) pelnė Lietuvos kultūros ministerijos Metų debiuto premiją.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/pasaku-parkas/

Vytauto Kazielos naujasis eilėraščių rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie“ sufleruoja, kad bus kalbama apie kraštutinius išgyvenimus. Taip ir yra – eilėraščiuose, viena vertus, kalbama apie egzistencinę subjekto vienatvę, išsiskyrimus, artėjančią mirtį, kita vertus, apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Tarsi atsakydamas į filosofo Friedricho Nietzsche's paskelbtą „Dievo mirtį“, poetas rašo: „šitos masinės / kapavietės / yra dar viena / Dievo mirtis // nesiekiant / nieko išgelbėti“. Eilėraščiuose nuolat tvyro įtampa, kuri sukuriama pasitelkiant konkrečias detales, jungiant jas asociatyviais ryšiais.

https://vaga.lt/neatsimerk-viespatie

Esu Augminas Petronis, man dvidešimt aštuoneri, dirbu kartais įdomų, tačiau apskritai ne itin reikšmingą darbą LR Seime. Mėgstu šeimos ir bičiulių draugiją, knygas ir įvairią keistą muziką.

Jauni menininkai mėgsta sakyti, kad į savo darbus įdėjo daug savęs. Manęs „Nedetektyvuose“ beveik nėra. Pasirodau tik prabėgomis, tik kaip statistas, tik 75–76 psl. Manau, dėl to tik geriau. Neturėjau kūrybinės intencijos išlydyti vidinę savastį, paversdamas ją spaudos ženklų srautu. Norėjau, kad tiems, kas skaitys šias trumpas istorijas, jos teiktų malonumą, kokį keistiems (gerąja prasme) žmonėms teikia tūkstančio detalių dėlionės, lyginamoji kalbotyra ar juostinė fotografija. Bet štai paradoksas: atrodo, didžiausią skaitymo malonumą teikia tos knygos, kuriose siekiama šio to daugiau, nei tik suteikti malonumą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/nedetektyvai/

Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo Žodis. Ir jis buvo ne tas.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai.
Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą.
Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą.
Devinta Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės Undinės Radzevičiūtės knyga ,,Pavojingi žodžiai‘‘ – tai šiuolaikinės kultūros metafora.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Pavojingi-zodziai/

Dešimtojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ išskirtinumas viso autoriaus ankstesnio poetinio kelio kontekste ir yra tai, kad ši knyga yra apie „šiapus“. Be abejo, įprastas metafizinis matmuo eilėraščiuose niekur nedingsta, nes gera poezija jį privalo turėti, tačiau šios knygos semantinis laukas ir veiksmo vieta yra ne pomirtinis pasaulis, ne abstrakti kosminė ar metafizinė erdvė, o tai, kame kasdien leidžiame laiką ir ką visuotinai vadiname tikrove. Šią knygą būtų netgi galima pavadinti biografine, jei tik poezija apskritai geba tokia būti.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Isitverimai/

Alvydas Šlepikas – poetas, prozininkas, scenarijų autorius, režisierius. Rašytojo kūryba gerai žinoma Lietuvoje ir užsienyje. Jo romanas „Mano vardas – Marytė“ sėkmingai verčiamas į daugelį užsienio kalbų.
A. Šlepiko kūryba apdovanota literatūrinėmis premijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Naujoji autoriaus knyga „Namas anapus upės“ – septynių novelių rinkinys. Knygoje gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Apsakymų struktūra aiški, tekstai turi įdomius, netikėtus siužetus ir nelauktas atomazgas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Namas-anapus-upes/

Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi.
Novelių romanas „Naujagimiai“ – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Nekasdieniškame kontekste išryškėja asmeninės dramos, ribinės patirtys ir užburiantys, įtraukiantys vaizdai. Realistinis sluoksnis čia maišomas drauge su antgamtiniais, tautosakiniais, istoriniais sluoksniais. Kiekviena novelė turi vienokią ar kitokią jungtį su kitomis novelėmis, autorė kuria savitą, hipnotizuojantį pasaulį ir lydi skaitytoją nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Naujagimiai/

Kiti įvertinimai:
Knygos apdovanojimai: Metų viršelio dizainas 2024 | Premija
15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga 2023

Tomo Venclovos (g. 1937), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, naujų eilėraščių knyga „Už Onos ir Bernardinų“. Už ankstesnį poezijos rinkinį autorius apdovanotas Maironio premija, pelnė „Poezijos pavasario“ laureato vardą. Šiemet už poeziją jis pelnė tarptautinę Zbigniewo Herberto premiją. Rinkinyje – trisdešimt vienas per pastaruosius septynerius metus sukurtas eilėraštis.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/uz-onos-ir-bernardinu.html

Kiti įvertinimai:
33-ioji Lietuvos rašytojų sąjungos premija

Tadas Zaronskis (g. 1992) – poetas, vertėjas, publicistas. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro, oÉcole Normale Supérieure de Paris– filosofijos magistro laipsnį, tęsia studijas Prancūzijoje. Nuo 2010 m. jo eilėraščiai publikuojami kultūrinėje spaudoje ir almanachuose. Verčia filosofiją ir poeziją iš prancūzų kalbos. Už kūrybą įvertintas Antano A. Jonyno (Poetinis Druskininkų ruduo, 2019) ir jaunųjų autorių skaitymų (Poezijos pavasaris, 2020) prizais, o už geriausią vertimo debiutą – Dominyko Urbo premija (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2022).

Filosofijos ir poezijos vertimo, akademinių ir publicistinių straipsnių rašymo, filosofijos studijų ir neformalios politinės praktikos patirtys palieka ženklą debiutinėje knygoje – čia lengvai judama tarp skirtingų kalbos registrų, tikslingai žaidžiama kontrastais tarp vulgaraus ir sofistikuoto, lakoniško ir lyriško stilių. Radikaliai atsisakoma poetišką ir intelektualų kalbėjimą atskirti nuo netaisyklingos ir necenzūruotos kalbinės patirties.

https://knygynas.biz/products/spalvinimo-knygele-draugams

2023 m. „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtoja poezijos kategorijoje

Gimiau ir užaugau Panevėžio rajone, Šilų miestelyje tarp daržų, šiltnamių, medžių ir paukščių. Baigusi mokyklą atsikrausčiau į Vilnių studijuoti biofizikos ir molekulinės biologijos. Šiuo metu studijuoju biochemiją doktorantūroje Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute.
Į knygą pakliuvę tekstai radosi stebint mikro- ir makroobjektus, vidines ir išorines sistemas. Pastebėjau, kad poezijoje galioja tie patys dėsniai kaip ir gamtoje – pavyzdžiui, dideli dalykai, pakankamai nuo jų nutolus, pasidaro absurdiškai maži. Gal ir gerai?

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Mikrosfera/