Dešimtojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ išskirtinumas viso autoriaus ankstesnio poetinio kelio kontekste ir yra tai, kad ši knyga yra apie „šiapus“. Be abejo, įprastas metafizinis matmuo eilėraščiuose niekur nedingsta, nes gera poezija jį privalo turėti, tačiau šios knygos semantinis laukas ir veiksmo vieta yra ne pomirtinis pasaulis, ne abstrakti kosminė ar metafizinė erdvė, o tai, kame kasdien leidžiame laiką ir ką visuotinai vadiname tikrove. Šią knygą būtų netgi galima pavadinti biografine, jei tik poezija apskritai geba tokia būti.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/poezija-pjeses/Isitverimai/

Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo Žodis. Ir jis buvo ne tas.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai.
Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą.
Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą.
Devinta Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės Undinės Radzevičiūtės knyga ,,Pavojingi žodžiai‘‘ – tai šiuolaikinės kultūros metafora.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/Pavojingi-zodziai/

Esu Augminas Petronis, man dvidešimt aštuoneri, dirbu kartais įdomų, tačiau apskritai ne itin reikšmingą darbą LR Seime. Mėgstu šeimos ir bičiulių draugiją, knygas ir įvairią keistą muziką.

Jauni menininkai mėgsta sakyti, kad į savo darbus įdėjo daug savęs. Manęs „Nedetektyvuose“ beveik nėra. Pasirodau tik prabėgomis, tik kaip statistas, tik 75–76 psl. Manau, dėl to tik geriau. Neturėjau kūrybinės intencijos išlydyti vidinę savastį, paversdamas ją spaudos ženklų srautu. Norėjau, kad tiems, kas skaitys šias trumpas istorijas, jos teiktų malonumą, kokį keistiems (gerąja prasme) žmonėms teikia tūkstančio detalių dėlionės, lyginamoji kalbotyra ar juostinė fotografija. Bet štai paradoksas: atrodo, didžiausią skaitymo malonumą teikia tos knygos, kuriose siekiama šio to daugiau, nei tik suteikti malonumą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/nedetektyvai/

Vytauto Kazielos naujasis eilėraščių rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie“ sufleruoja, kad bus kalbama apie kraštutinius išgyvenimus. Taip ir yra – eilėraščiuose, viena vertus, kalbama apie egzistencinę subjekto vienatvę, išsiskyrimus, artėjančią mirtį, kita vertus, apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Tarsi atsakydamas į filosofo Friedricho Nietzsche's paskelbtą „Dievo mirtį“, poetas rašo: „šitos masinės / kapavietės / yra dar viena / Dievo mirtis // nesiekiant / nieko išgelbėti“. Eilėraščiuose nuolat tvyro įtampa, kuri sukuriama pasitelkiant konkrečias detales, jungiant jas asociatyviais ryšiais.

https://vaga.lt/neatsimerk-viespatie

Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

https://www.tytoalba.lt/baltieji-pries-juoduosius

Kiti įvertinimai:
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2024 | Nominacija
Kinematografiškiausios knygos (knyga + kinas) 2023