„Mums į šonus įsirėžusios skalbinių virvelės, tėvas nugara atsirėmęs į karsto dangtį, pagalvoju, kad visai juokinga dabar taip matyt jį rūkantį prie savo grabo, džiaudama skalbinius to nebepastebiu, bet šiandien matau ir pagalvoju.“

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime. „Mylimi kaulai“ – pirmasis autorės romanas, skirtas suaugusiesiems.

Bernardas Burba – dailininkas, savo darbus piešiantis tušu ir plunksna, spaudžiantis šilkografijos technika. Bernardo įkvėpimo šaltinis – miestas, jo pastatai ir detalės; dažnas kūrybos motyvas – troleibusai, vaikystės fragmentai ir kasdienybės smulkmenos.

https://www.auksozuvys.lt/products/mylimi-kaulai?srsltid=AfmBOoplLvc6FZV9IA7zc2WId_bS044LA0_bopfjNiY_0HshFsJzhTnT

Leidykla „Žalias kalnas“: „Turbūt esame labiausiai nepriklausoma leidykla“

Leidyklos „Žalias kalnas“ pirmoji išleista Daivos Čepauskaitės knyga „Baisiai gražūs eilėraščiai“ buvo ir viena pirmųjų knygų, kurią įsigijau su mintimi, kad ją skaitysiu savo būsimam vaikui. Tuo metu D. Čepauskaitės eilėraščiai buvo populiarūs ir tarp kelių pažįstamų moksleivių, kurie deklamavo juos skaitovų konkurse. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad knyga tebėra populiari ir skaitoma, nes vis užauga naujų jos gerbėjų, mano vaikai taip pat ją neseniai vėl atrado. O per septynerius metus leidykla išleido ne vieną tiek skaitytojų, tiek kritikų pastebėtą knygą.

Šiame valiūkiškai rimtame pokalbyje kartu su leidyklos įkūrėjomis Daiva Čepauskaite ir Audrone Meškauskaite kalbamės, ką reiškia turėti būtent tokią,nepriklausomą nuo rėkiančių reklamų ar niekučių prekybos, leidyklą. Apie komišką pradžią, svajones bei skaitytojus, kurie palinksta prie knygos ir aplinkinis pasaulis jiems nustoja egzistuoti.

Nedidelė leidykla, leidžianti knygas vaikams. „Žalio kalno“ knygose – kokybiški lietuvių ir užsienio autorių poezijos, prozos kūriniai ir smagūs pažintiniai tekstai, iliustruoti originaliais dailininkų darbais. Knygos, kurios įsimena, augina ir išlieka.

Jurgita Jasponytė (gim. 1981) studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnį. Išleido du eilėraščių rinkinius: „Šaltupė“ (2014) ir „Vartai Auštrieji“ (2019). Abi knygos buvo pastebėtos ir įvertintos tiek skaitytojų, tiek kritikų – pelnė premijų, pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.

Savo pirmomis knygomis J. Jasponytė stengėsi įsižeminti, „prisirišti“ prie vietos. Tą išduoda ir knygų pavadinimai. Pasak autorės, dėliodama eilėraščius ir galvodama apie trečiąjį rinkinį, pavadintą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, ji suprato, kad tas įsivietinimo procesas per knygas jau įvykęs. Ir dabar laukia kažkas kita.

Viršelyje panaudotas Eglės Gineitytės tapybos darbas „Draugas“, 2006 m., aliejus, drobė, 150 × 124 cm, MO muziejaus kolekcija.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/knygos-vaikams/Visata-atsiseda-netinkamoje-vietoje/

“Vaivorų ribėjimas” (Vilnius: AB Spauda, 2021) – dešimtoji poetės, prozininkės, vertėjos Violetos Šoblinskaitės Aleksos poezijos knyga.
Ankstesni V. Šoblinskaitės poezijos rinkiniai dažnai kupini lyrizmo, tautosakos motyvų, miesto kultūros ir senosios baltiškosios pasaulėjautos paradoksalaus palyginimo. 
Naujoji knyga “Vaivorų ribėjimas” ženklina kitas temas, kitą kalbėjimą, eilėse daugiau filosofinės meditacijos, nostalgijos, susimąstymo. Tos “dainuojamosios lyrikos”, randamos ankstesniuose rinkiniuose, jau beveik nebeliko. Autorė prabyla itin savitu, netikėtu balsu, vyrauja gilūs būties apmąstymai, galima juos pavadinti egzistencine lyrika.