„Kiekvienas meno kūrinys turi turėti tam tikrą struktūrą ir pasakojimo ritmą. Tik tokiu atveju menas gali būti paveikus. Aš jaučiu, kad savo gyvenimui galėtume pritaikyti analogiją su meno kūriniais, kuriems privalu turėti struktūrą, ritmą, jau nekalbant apie aiškias idėjines ir vertybines gaires. (...) Tai gali nuskambėti kiek didaktiškai, tačiau gyvenimas turėtų būti skaidrus. (..) Patirtys, apie kurias aš Jums ką tik papasakojau, leido man suvokti, kad gyvenimas yra menas, kad gyvenimui irgi reikalinga prasmė, tema ir ritmas. Galiu nekukliai pasigirti dedikacija, kurią man užrašė žymus sociologijos profesorius Zygmuntas Baumanas, dovanodamas savo knygą „The Art of Life“ – „Mes gyvenimo menininkai“ (2008): „Irenai, didžiam gyvenimo meistrui“. Man ta dedikacija itin brangi.“ (Ištrauka iš Aurimo Švedo knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“).