Tiltus tarp šių klasika tapusių kūrinių ir Lietuvos pirmosios tiesė vertėjos Eugenija Stravinskienė bei Laima Bareišienė. Vėliau prie jų šiuolaikinių kūrinių vertimais prisidėjo Mantas Karvelis, Alma Braškytė, Raimonda Jonkutė, Elžbieta Kmitaitė ir kiti – saitas tarp švedų kalba rašomos vaikų literatūros ir Lietuvos nenutrūkęs iki šiol.
Daugiausia švediškų vaikiškų knygelių yra išleidusi leidykla „Nieko rimto“, kuri gerą dešimtmetį lietuvių kalba leidžia žymaus švedų vaikų rašytojo ir dailininko Sveno Nordqvisto knygų seriją „Petsonas ir Findusas“. Su šiais veikėjais lietuvių skaitytojus dar praeito šimtmečio pabaigoje supažindino leidykla „Tyto alba“. Katino Finduso ir dėdulės Petsono gyvenimas mažuosius skaitytojus domina iki šiol, todėl leidžiamos tiek naujos knygos: „O ką tu moki, Petsonai?“ (2020), „Petsonas ir Findusas konstruoja mašiną“ (2021), verstos E. Kmitaitės, tiek perleidžiamos senesnės: šiemet pasirodė naujas „Lapių medžioklės“ (1995; 2011; 2021, vertė A. Braškytė), „Findusas išsikrausto“ (2013; 2021, vertė R. Jonkutė) leidimas, pernai – „Petsono tortas“ (1995; 2011; 2020, vertė A. Braškytė). Akivaizdu, kad „Petsono ir Finduso“ serijos knygelėmis įmanu sudominti ir nuo ekranų atitraukti net šiuolaikinius vaikus.
Dar viena įvedų knygų serija, užkariavusi lietuvių vaikų širdis, – Jujjos ir Tomaso Wieslanderių „Mamulė Mū“. Istorijos apie linksmiausią pasaulyje karvę ypatingos ne tik dėl švelnaus humoro ir smagių nuotykių, bet ir dėl kiek anksčiau aptarto S. Nordqvisto iliustracijų. Daugumą šios serijos knygų vertė R. Jonkutė, o paskutinę „Mamulė Mū plaukioja“ (2016) – E. Kmitaitė.
Lietuvių skaitytojų pamėgtas ir vaikų rašytojas – Martinas Widmarkas. Nors jo kūriniuose veikia vaikai, leidyklos „Nieko rimto“ internetiniame puslapyje šalia Widmarko knygų yra ženklelis su užrašu „0-99 m.“ – dėl tekstų universalumo sąmoningai neišskiriama tikslinė amžiaus grupė. Šiuo metu jau išleistos trys rašytojo knygos – „Ilga kelionė“ (2019), „Atgijęs namas“ (2019) ir „Mažoji Smilgelė Laimės šalelėje“ (2019). Jose mažiesiems kalbama apie liūdesį, vienatvę, mokoma, kaip kantriai juos prisijaukinti ar paversti draugyste ir pasiekti laimę. Šias knygas vertė M. Karvelis, o „Ilga kelionė“ 2019 metais buvo nominuota E. Stravinskienės premijai už reikšmingiausią ir meniškiausią 2019 metų vertimą vaikams. Tarp M. Widmarko knygų yra ir jaunesniesiems skirtos serijos: „Nelė Rap“ (naujausia knyga „Pabaisų agentė Nelė Rap. Vilkolakiai“, 2020, vertė E. Kmitaitė) bei „Sekliai Lasis ir Maja“ (naujausia knyga „Sekliai Lasis ir Maja. Cirko paslaptis“, 2017, vertė E. Kmitaitė).
Nemažai istorijų lietuvių kalba turime ir buvusios politikės Kristinos Ohlsson, šiuo metu rašančios knygas vaikams ir suaugusiesiems. Jos kūriniai išsiskiria savo šiurpumu, nors skirti ne tik paaugliams, bet ir vaikams. 2015–2017 m. leidykla „Nieko rimto“ išleido M. Karvelio verstą trilogiją „Stiklo vaikai“. 2019 m. skaitytojai susipažino su pirmomis detektyvinės trilogijos „Zombių karštinė“ knygomis „Zombių karštinė“ ir „Vilkolakio paslaptis“, o 2020 m. Lietuvą pasiekė trečioji dalis – „Mumijos mįslė“. Trilogiją išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla bendradarbiaudama su vertėju M. Karveliu. Pernai jaunuosius lietuvių skaitytojus pasiekė trys K. Ohlsson knygos: „Hester Hilo paslaptis“, „Erelių uolos paslaptis“ (abi vertė M. Karvelis, leidykla „Nieko rimto“) ir „Apleistosios pilies paslaptis“ (vertė V. Jurgaitytė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). 2021 m. balandžio antroje pusėje pasirodys vienas naujausių K. Ohlsson detektyvų „Vaiduoklių namo paslaptis“ (vertė V. Jurgaitytė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Taip pat turime Katarinos Mazetti, rašančios ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, vertimų. „Alma littera“ per pastaruosius porą metų išleido dvi „Karlsonų vaikai“ serijos knygas – „Karlsonų vaikai. Paslaptingi salos lankytojai“ (2019) ir „Karlsonų vaikai. Laivas vaiduoklis ir juodoji dama“ (2020), kurias vertė E. Kmitaitė. Šioje serijoje įvairiausių nuotykių patiria keturi pusbroliai, atvykę pas tetą į salą ir, iš knygelių pavadinimų matyti, nuoboduliui čia vietos tikrai nėra.
2019 m. „Nieko rimto“ išleido Katarinos Taikon „Katidzę“ (vertė Dovilė Gėgžnaitė) – pirmas dvi istorijas (švediškai jų yra 13) apie guvią romų tautybės mergaitę, kurios nuotykiai džiugina ne vieną Švedijos vaikų kartą. Knygoje keliami ir socialinės nelygybės klausimai, galintys tapti svarbių diskusijų su vaikais pradžia.
Ta pati leidykla tarp savo išleistų knygų turi ir seriją „Nindzė Timis“, kurią parašė Henrikas Tammas, o išvertė E. Kmitaitė. Nuotykiai apie drąsų katinėlį Timį Lietuvos vaikus džiugina nuo 2015 m. (šiuo metu išleistos 4 knygelės) ir, sprendžiant iš komentarų knygynų internetiniuose puslapiuose, vaikams vienos dalies retai būna gana.
Lietuvos skaitytojams jau daugiau negu dvidešimt metų pažįstamas ir A. Lindgren premijos laureatas Ulfas Starkas. 2017 m. „Nieko rimto“ išleido jo knygą „Meilės kontrolinis“ (vertė M. Karvelis) apie berniuko Fredžio gyvenimą rūsčiausią Antrojo pasaulinio karo žiemą. Knyga dvelkia šiluma ir yra ambivalentiška, kaip ir daugelis aukščiau minėtų, – ją skaitydamas džiaugsis ir prasmę ras tiek vaikas, tiek suaugusysis.
Kalbant apie vaikų literatūrą, norėtųsi paminėti knygas, skirtas paaugliams, bet pastarąjį dešimtmetį jų išleista nedaug. Minėtina skaitytojų ypatingo dėmesio susilaukusi Matso Strandbergo ir Saros B. Elfgren „Rato“ trilogija: „Ratą“ (2013) ir „Ugnį“ (2015) vertė R. Jonkutė, o „Raktą“ (2016) – Eglė Voidogienė. Tai dar vienas leidyklos „Nieko rimto“ perliukas – istorija apie šešių moksleivių gyvenimą centrinės Švedijos miestelyje, kurio kasdienybę sujaukia ir veikėjas susieja magiškų gėrio ir blogio jėgų kova. Pirmoji trilogijos dalis Švedijoje buvo apdovanota Augusto premija, ir kartu su kitomis dalimis išversta į daugiau nei 25 užsienio kalbas.
Asmeniškai nuo savęs dar norėčiau paminėti ir Pero Nilssono „Saulės princą“ (2011, leidykla „Gimtasis žodis“, vertė M. Karvelis) – poetišką, savo struktūra labai neįprastą ir kiek nepatogų pasakojimą apie paauglio išgyvenimus.
Akivaizdu, kad šio teksto pradžioje minėti tiltai tarp švedų vaikų literatūros ir Lietuvos vis dar egzistuoja ir yra gana stabilūs (švedų kalba parašytų naujų knygų išleidžiama kiekvienais metais). Didelis privalumas, kad mus pasiekia kūriniai „iš pirmų lūpų“ – verčiama tiesiogiai iš švedų kalbos. Čia aptariau tik per pastarąjį dešimtmetį lietuvių kalba išleistus švedų literatūros kūrinius vaikams ir paaugliams. Daug reikšmingų ir gražių knygų liko „užribyje“ – apie jas galima paskaityti Kęstučio Urbos[1] ir Astos Gustaitienės[2] straipsniuose.
Liveta Ūselė
[1] K. Urba. NUO IDILĖS IKI SMURTO (Nauji Šiaurės šalių vaikų ir paauglių literatūros vertimai). Rubinaitis, 2006 Nr. 4 (40). Prieiga per internetą: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?3242527546
[2] A. Gustaitienė. Švedų literatūra, kurią privalu (?) perskaityti: 10 rekomenduojamų knygų. Krantai, 2017 Nr. 2. Prieiga per internetą: https://vilniausgalerija.lt/2020/07/01/svedu-literatura-kuria-privalu-perskaityti/
