2023-iųjų sausio 22 dieną Lietuvos leidėjų asociacija pakvies į pirmuosius Lietuvoje Knygos apdovanojimus K.A.2.0.2.3., skirtus įvertinti knygų leidybos industrijoje dirbančius žmones. Apdovanojimų tikslas – parodyti, koks įvairialypis yra knygos leidimo procesas, koks svarbus kiekvienas etapas bei kiekvienas prisidedantis žmogus.

„Knyga+kinas“ – iniciatyva, burianti rašytojus, knygų leidėjus bei kino režisierius, scenarijaus autorius ir prodiuserius. Renginys rengiamas jau ketvirtus metus – leidyklos kviečiamos pristatyti kinematografiškas lietuvių autorių knygas, kurios galėtų tapti kino filmų scenarijais. Atrinkti kūriniai kino prodiuseriams ir režisieriams bus pristatomi vasario mėnesį vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu. Kino industrijos atstovai galės nuspręsti ar pasirinktų kūrinių siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose.

Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija skelbia aštuntąjį Vilniaus klubo premijos konkursą, kuriame bus vertinamos knygos apie Vilnių, išleistos 2021-2022 metais. Vilniaus klubo premijos laureatą skelbsime 2023 metų vasario 15, o apdovanosime vasario 25 dieną 23-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Premijos dydis – 1000 Eur. Leidyklai, nurodytu periodu skyrusiai daugiausiai dėmesio knygoms apie Vilnių, bus įteiktas padėkos raštas.  

Lapkričio 14 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta Lietuvos Respublikos ir Japonijos draugystės 100-mečio minėjimui skirta paroda Ryšiai / Kizuna, apimanti ilgametę abiejų šalių santykių istoriją diplomatijos, kultūros ir kitose srityse.

Leidykla „Tyto alba“ kviečia teikti kandidatus Jurgos Ivanauskaitės premijai. Nuo 2008 metų teikiamos premijos laureatų sąrašas solidus – premija įvertinti šiandien aktyviai kuriantys ir ryškūs mūsų literatūros vardai, tarp kurių Kristina Sabaliauskaitė, Rimantas Kmita, Rimantas Stankevičius, Mindaugas Nastaravičius, Renata Šerelytė, Tomas Vaiseta ir kt.

Švedijos Karalystės ambasadoje šiandien įvyko labai svarbi konferencija „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ – apie lengvai suprantamų (easy-to-read) knygų leidybą. Konferencijos dalyvius pasveikino Švedijos Karalystės ambasadorė J.E. Inger Buxton, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Situaciją apie tai, kad Lietuvoje labai trūksta knygų lengvai suprantama kalba, pristatė Aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė: „pavydu, jog kitų šalių bibliotekose tokių knygų yra, o Lietuvoje kol kas jos visai neleidžiamos.“

Šį trečiadienį Frankfurte prasidėjo 74-oji Frankfurto knygų mugė. Su šūkiu „Translate words, transfere ideas, transform minds“ (Išversti žodžius, perduoti idėjas, pakeisti mąstymą) mugė šiemet išskirtinį dėmesį skiria ne tik garbės viešniai Ispanijai, bet ir Ukrainai, Ukrainos rašytojams, iliustruotojams, leidėjams.

Šių metų pradžioje Lietuvos leidėjų asociacijoje praktiką atliko Utrechto universiteto literatūros studijų magistrantas Laurynas Petrauskas, kuris savo magistro darbo tema pasirinko rašyti apie Lietuvos paauglių skaitymo įgūdžius. Jis apklausė 450 mokinių 14-19 amžiaus grupėje. Keletas jo darbo išvadų.

Spalio trečiadieniais renginio „Knyga+Kinas“ organizatoriai ekranizacijų mėgėjus suburs į tris atviras kino filmų peržiūras bei susitikimus su kino kūrėjais, rašytojais. Seansuose bus rodomi režisierių Algimanto Puipos „Moteris ir keturi jos vyrai“, Giedrės Beinoriūtės „Kvėpavimas į marmurą“ bei Inesos Kurklietytės „Drugelio širdis“. Po kino seansų lauks susitikimai su filmų režisieriais bei knygų autoriais.

Vilniaus knygų mugė kasmet atveria galimybes skaitytojams susitikti su mėgstamais ir atrasti naujus rašytojus, iliustruotojus ir knygų kūrėjus iš viso pasaulio. Jos programoje visada yra erdvės plėtoti sudėtingas, drąsias ir aktualias temas. Du neabejotinai svarbūs 2023-iųjų mugės momentai bus Vilniaus 700-asis gimtadienis ir kovos už laisvę forpostas Europoje – Ukraina.