Lietuvos kultūros asociacijos šiandien Vyriausybės rūmuose susitiko su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene.
25 asociacijų atstovai pateikė argumentus apie padarinius, kurie įvyktų dėl 2026–2028 m. valstybės biudžeto LR kultūros ministerijai suplanuoto mažinimo. Numatytas Kultūros ministerijos asignavimų mažinimas ne tik prieštarautų Vyriausybės deklaruojamiems įsipareigojimams stiprinti kultūrą, bet ir reikštų konkrečių iki šiol vykdytų kultūros funkcijų stabdymą: drastiškai sumažėtų regionuose vykstančių renginių skaičius, Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje galimybės ar, ir taip maži, atlygiai profesionalaus meno kūrėjams.
Asociacijų atstovai prašė sustabdyti nuosekliai nuo 2019 m. vykdomą LR kultūros ministerijos biudžeto mažinimą, nulėmusį dabartinę kritinę kultūros sektoriaus situaciją, numatant minimalų 15 proc. biudžeto dalies didinimą. Prašomas minimalus 15 proc. finansavimo didinimas nėra privilegija, o būtina sąlyga išvengti kultūros srities griūties.
„Lietuvos kultūros taryba jau patyrė reikšmingus neigiamus biudžeto pokyčius. Nuo 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos biudžetas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Po įsigaliojusio pakeitimo, nebuvo sukurtas tvarus kultūros finansavimo modelis, kuris užtikrintų nevyriausybinio sektoriaus, regioninių kultūros organizacijų ir profesionalaus meno kūrėjų finansavimo nuoseklumą ir aiškumą. Palyginimui, jei būtų taikomas iki 2022 m. galiojęs finansavimo modelis, 2025 m. Lietuvos kultūros tarybos biudžetas būtų siekęs per 37 mln. Eur. Deja, faktinis 2025 m. biudžetas buvo apie 24 mln. Eur“, – kalbėjo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė.
Pasak vienos iš susitikimo iniciatorių, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovės Editos Sabalionytės, planuojamas Kultūros ministerijos finansavimo mažinimas paveiks kultūros prieinamumą, menininkų aktyvumą ir nevyriausybinių organizacijų veiklą užtikrinančias institucijas, tokias kaip: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros institutas.
„Mažėjantis finansavimas kelia grėsmę visos kultūros ekosistemai. Jei Lietuvos kultūros taryba negalės pakankamai finansuoti profesionalaus meno projektų ir jų įvairovės, Lietuvos kultūros institutas palaipsniui praras galimybę sudaryti kokybiškas, aktualias bei kompleksiškas, Lietuvą tinkamai aukščiausiu lygiu pristatančias programas, ruošiantis Lietuvos pirmininkavmui ES Tarybai, Lietuvos-Vokietijos metams ir kitiems prioritetiniams Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje projektams“, – kalbėjo E. Sabalionytė.
Šiame kontekste ypatingai svarbus LRT parodytas solidarumas ir pasiūlymas dalį LRT biudžeto skirti kultūrai, prisidedančiai prie pilietiškos visuomenės auginimo – tai pavyzdys, kaip susitelkusios Lietuvos institucijos gali užtikrinti visuomenės vieningumą, atsparumą dezinformacijai.
Ministrė pirmininkė įsipareigojo biudžeto svarstymams grįžus į Vyriausybę, ieškoti galimybių švelninti susiklosčiusią situaciją dėl Kultūros ministerijos finansavimo. O asociacijos dar kartą pakartojo prašymą ne tik išsaugoti 2025 m. buvusį finansavimo lygį kultūrai, bet ir padidinti jį bent 15 proc., teikiant prioritetą Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros institutui. Asociacijų atstovai toliau aktyviai dalyvaus derybose dėl kultūros biudžeto.
Kultūros bendruomenės pozicijas kultūros biudžeto klausimais pristatė: Edita Sabalionytė (Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – KIK Lietuva), Eglė Deltuvaitė (Lietuvos kultūros institutas), Mantautas Krukauskas (Lietuvos kompozitorių sąjunga), Kristina Mažeikaitė (Lietuvos kultūros taryba), Jonas Staselis (Lietuvos meno kūrėjų asociacija), Laimonas Ubavičius (Lietuvos kino centras), Lina Kaminskaitė-Jančorienė (Kino kultūros asociacija), Marija Razgutė (Nepriklausomų prodiuserių asociacija), Laura Tekorė (Lietuvos leidėjų asociacija), Inga Davidonienė (Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija).
Vyriausybės nuotraukos
