Saugo pagrindines Lietuvos istorijos paveldo kolekcijas. Su sukauptų rinkinių tyrinėjimu ir viešinimu glaudžiai susijusi ir muziejaus leidybinė veikla. Svarbiausia leidybinio darbo dalis – tai mokslinės ir informacinės medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas, parodų katalogų ir rinkinių albumai, tyrinėjimo medžiagos skelbimas „Lietuvos nacionalinio muziejaus bibliotekos“, „Lietuvos fotografijos istorijos“ ir „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“ serijų leidiniuose.

Leidykla „Tyto alba“: Puslapių šiugždėjimas ir kvapas teikia poilsį nuo kompiuterio ekranų

Leidykla „Tyto alba“, savo ženklu pasirinkusi paprastąją liepsnotąją pelėdą, netrukus švęs sėkmingos veiklos trisdešimtmetį, tad jau pralenkė šio išmintį simbolizuojančio paukščio natūralią gyvenimo trukmę.

Grožinė literatūra, humanitarinių ir socialinių mokslų leidiniai, vadovėliai.

Vasarį, trumpiausią metų mėnesį, skirsime knygoms, išverstoms iš nyderlandų kalbos.

2019 metais lietuvių kalba išleista knyga „Dangaus atradimas“ laikoma olandų rašytojo Hario Mulišo (Harry Mulisch, 1927–2010) kūrybos viršūne: 2007 m. skaitytojai ją išrinko geriausia visų laikų Nyderlandų knyga. Knyga pateko ir į 2019 m. verstinės šiuolaikinės literatūros sąrašą (išvertė Birutė Avižinienė, išleido leidykla „Alma littera“). Tais pačiais metais pasirodė specialus knygos „Viduramžių ruduo“ leidimas. Tai – bene garsiausia nyderlandų istoriko ir kultūrologo Johano Huizingos studija, pirmą kartą išleista 1919 m. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Aukso žuvys“.

Dar anksčiau lietuvių skaitytojai galėjo susipažinti su Hermano Kocho knygomis „Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“, „Griovys“ (vertė Aušra Gudavičiūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“). 2019 rašytojas viešėjo ir Vilniaisu knygų mugėje. O 2021 m. pabaigoje pasirodė Marikė Liukas Reineveld „Vakaro nejauka“, 2020 metais apdovanota „International Booker Prize“.

Tad turime apie ką pasikalbėti.

Paulius Stasiūnas: „Verčiu tik todėl, kad noriu, o ne todėl, kad reikia“

Paulius Stasiūnas – naujas vardas lietuvių literatūros vertėjų lauke. Gimė Paryžiuje, iki 9-erių gyveno Lietuvoje, o nuo 10-ies kartu su tėvais, gavusiais vertėjų darbus Europos Sąjungos institucijose, išvyko į Briuselį. Baigęs mokyklą iš pradžių pasirinko istorijos ir politikos mokslus Sorbonoje, tačiau greitai tokiu sprendimu suabejojo ir perstojo į portugalų kalbos studijas. Dabar gyvena Vilniuje, daug keliauja, verčia žodžiu laisvalaikiui pasilikdamas vertimus raštu. Ta proga kalbamės apie jo debiutinį vertimą iš portugalų kalbos – José Eduardo Agualusos romaną „Bendroji užmaršties teorija“ („Rara“, 2021).