Leidykla „Muzikija”

Super User

Super User

Nojaus Saulyčio „sms gėlytė“ — retas debiutas, kai tekstų turinys visiškai atitinka formą. Eilėraščiai — tarsi kampuotas, bet savaip grakštus paauglio kūnas: kapotas, lakoniškas frazes, drovius nutylėjimus keičia atviras plepėjimas, o šį  — vidinį nerimą ir prasmės klausimus fiksuojančios drąsios metaforos. Saulytis skaitytojui siunčia SMS žinutes iš to keisto periodo, kai pasiekusi savo aukštumas paauglystė pradeda artėti pabaigos link.
— Virginija Kulvinskaitė

www.knygynas.biz/products/sms-gelyte

Pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet  netapo realybe. Nuo Jono Basanavičiaus namų Lukiškių aikštėje iki komunistų tvirtovės, nuo Vilniaus marių iki svogūno formos nacionalinės galerijos: tik popieriuje likę projektai šiandien pasakoja apie savo autorių ambicijas, politines ir  socialines laiko peripetijas bei pokyčiams visad jautrų miesto audinį.

www.leidyklalapas.lt/products/neigyvendintas-vilnius

Knygoje pasakojama mergaitės, netekusios senelio, istorija. Nors įvykiai nukelia į laikotarpį prieš keturis dešimtmečius, panašiai nutinka ir dabar. Gali skirtis apranga ar aplinka, tačiau duobė, kurią mumyse išrausia artimo žmogaus  mirtis, yra to paties gylio ir pločio. Kuo ilgiau gyvename, tuo duobių mūsų kelyje daugiau. Jos reiškia ne tik tai, kad netekome, bet ir tai, kad mylėjome. Išeina žmonės, lieka prisiminimai. Kartais — neatsakyti klausimai. Nutinka ir taip, kad  iš jų gimsta knygos. Galbūt jos padeda rasti atsakymus į klausimus. Ir užkasti duobę.

www.auksozuvys.lt/collections/naujos-knygos/products/duobe

Knygoje pateikiami archyviniai ambasadoriaus ir poeto Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) radiniai: laiškų ištraukos, poezijos rankraščiai, nuotraukos bei dokumentai. Vizuali medžiaga pateikiama originaliu 1:1 masteliu. Knygoje citatos iš  asmeninių laiškų komponuojamos originalo kalba, kitame atvertime jas papildant vertimais. Leidinio dizaino sprendimai įkvėpti paties Baltrušaičio lytėtų paviršių: tai jo darbo stalo tekstūra ir kabineto baldų ornamentai, saugomi Lietuvos  Nacionaliniame Dailės muziejuje. Leidinio forma vienija stalo knygos, reprezentacinio albumo, atsiminimų knygos ir knygos užrašams formatus, tuo pačiu tapdama Baltrušaičio kultūrinės bei politinės veiklos rinkiniu. Knygos ašis yra  jungtys tarp praeityje gyvenusio diplomato ir šiandieninio knygos skaitytojo.

www.knygos.lt/lt/knygos/su-ambasadoriumi-jurgiu-baltrusaiciu--knyga-uzrasams-irmintims/

Ar žodžiai trankosi? Ar žodžiai gali būti patrankos? Ar svarbūs žodžiai turi būti šnabždami ar rėkiami? Kas yra literatūra? Maironis, Donelaitis, Šekspyras, Kamiu? O gal Beata Tiškevič? Ir kuo skiriasi Šekspyras nuo pikto vairuotojo, o šis  — nuo skelbimo apie dingusį kačiuką? Ne be reikalo šiais klausimais pradedamas leidinys „Žodžiai-pa-trankos“ — jame peržiangiamos ribos tarp kasdienių žodžių ir literatūros, tarp autoriaus ir skaitytojo, tarp kūrybos ir vandalizmo.  Kviečiame diskutuoti apie literatūrinius išsidirbinėjimus, nesiekiančius būti tobulais, verčiau visiems prieinamais, išlaisvinančiais ir jungiančiais į bendruomenę.