Tai galbūt pirma literatūriškai vertinga knyga apie naująją „karantininę“ realybę, kai daugelį poelgių ir veiksmų sąlygoja Covid pandemija. Smagu, kad ir šiuo niūroku laiku Rolandas Rastauskas rašo ne gedulo ir raudų intonacijomis, bet ironiškai šmaikščiai, iš kartais dramatiškų, kartais net tragiškų įvykių supindamas pa(į)trauklų ir žaismingą pasakojimą.
— Alvydas Šlepikas
Prieš šimtmetį Lietuvos žmonės turėjo pasitelkti visą savo išmonę, valią bei drąsą, kad sugebėtų apginti ir išpuoselėti ypač trapią nepriklausomybės idėją ir sukurti savo nepriklausomą valstybę. Grafinis romanas „Karo aviatoriai“ yra roman à clef žanro pasakojimas apie mažą grupę asmenų, kurie buvo visiškai atsidavę tikslui apginti savo naujai atkurtą valstybę nuo priešų. Šiame grafiniame romane yra vaizduojami pirmųjų Lietuvos aviatorių nuotykiai — sėkmė ir nusivylimas ant žemės bei padangės kovojant už nepriklausomybę 1919–1920 metais.
Ji niekada nenukabina nosies. Net per savo gimtadienį, kurį visi kėsinasi sugadinti: Betė negauna ilgai lauktos dovanos, ją užsipuola bjaurioji kaimynė, o mama atšaukia šventinius pietus! Gimtadienį išgelbėja dovana, pati atskridusi pas Betę. Ir tai ne šiaip sau dovana, o į didelę bėdą pakliuvusi dovana, kuriai labai reikia pagalbos! Betė niekada nepalieka draugų nelaimėje, todėl sukuria slaptą ir suktą gelbėjimo planą. Juk kur pavojai, ten ir Betė! Knyga lavina humoro jausmą, skatina meilę gyvūnams ir atsakingą elgesį su jais, ragina elgtis ryžtingai ir siekti savo tikslų, meniškai vertingos iliustracijos lavina estetinį skonį. Knygą sukūrė autorių duetas — svarbiausiomis lietuvių vaikų literatūros premijomis įvertintas Marius Marcinkevičius ir kaip vaikų rašytoja debiutuojanti poetė Vitalija Maksvytė.
„Berniukas, kuris matė tamsoje“ — tikra istorija paremtas skaudžiai atviras pasakojimas apie vaiką, gimusį neregių šeimoje. Veiksmas vyksta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Latvijoje. Jokūbas yra savo tėvų akys, todėl jį labai anksti užgriūva didelių rūpesčių ir atsakomybės našta. Jokūbas visur yra kitoks: ir reginčiųjų visuomenėje, ir tarp neregių, o toks „ypatingumas“ neretai yra slegiantis, keliantis norą maištauti. Talentą mylėti turintis vaikas auga ir bręsta, prieštarų pilną tikrovę atrasdamas per tragikomiškus nesusipratimus, skaudžius kluptelėjimus ir netikėtus kasdienius džiaugsmus. Pasak latvių kritikės Bārbalos Simsonės, šis pasakojimas — ne apie matymą ar nematymą, o apie tai, kas įžvelgiama ne akimis. Apie tai, kas svarbiausia.
Marija jaučiasi laimingiausia mergaitė Meksikoje. Kodėl? Nes jos gimtasis miestelis su prinokusių mangų ir vandenyno spalvos nameliais nepaprastai gražus. Nes jos močiutės, abuelitos, karštas šokoladas — pats skaniausias. Nes su geriausiu draugu Pepe visada smagu. Nes pasakojimai apie protėvius indėnus, senoji mištekų kalba — gyvi. Nes pasitreniravusi ji gali tapti drąsiąja princese Itaelce! Jei gyveni tokiame spalvingame pasaulio krašte, apsupta gausios šeimos ir draugų, — kaip nebūsi laiminga? Marija tau moja, kviečia į svečius ir nori daug papasakoti!
| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
|---|---|---|---|---|---|---|
|
25
Data :
2025-12-25
|
26
Data :
2025-12-26
|
27
Data :
2025-12-27
|
28
Data :
2025-12-28
| |||
|
29
Data :
2025-12-29
| ||||||