Tarsi žaidžiant šešėlių teatrą, tėčio ranka lyg žąsino galva pasakoja trumpas istorijas.
Kiekviena šių istorijų prasideda ta pačia pasakos formule: „Kartą skridau pas žąsį į Italiją“, „Kartą skridau pas žąsį į Kiniją“ ir t. t. Linksmas rankos-žąsies motyvas vaizduojamas ir Julijos Račiūnaitės iliustracijose.
Knygos autorė Lina Mickutė seka pasaką apie paskutinį Lietuvos princą Žygimantą Augustą. Ji kviečia leistis į Lietuvos istorinį pasaulį, kur nerūpestingą sosto įpėdinio vaikystę keičia karališkosios pareigos, o jo ir valstybės likimą nulemia netikėtai užgimusi meilė Barborai Radvilaitei. Vienos žymiausių knygų vaikams dailininkių Lietuvoje Ievos Babilaitės iliustracijos tęsia pasakojimą apie kadaise gyvenusius Lietuvos valdovus. Daugiasluoksniuose paveiksluose atgyja rūmai, jų gyventojai ir gražiausia meilės istorija.
www.knygos.lt/lt/knygos/pasaka-apie-zygimanta-augusta-arba-paskutini-lietuvos-princa/
Trisė — dažnai sirguliuojanti ir kiek išlepinta vienuolikmetė, turinti pernelyg rūpestingus tėvus, jos nekenčiančią ir šeimos meilės pavydinčią jaunesnę seserį bei Pirmajame pasauliniame kare žuvusį brolį. Tačiau kartą pabudusi Trisė pasijunta ne šiaip negaluojanti, o tarsi būtų įvykę šis tas rimtesnio: ima dėtis be galo keisti, nepaaiškinami dalykai. Tai įtraukiantis nuotykių romanas su psichologinio siaubo elementais ir tuo pačiu labai rimtas pasakojimas apie karo baisumų paveiktos šeimos dramą, seserų nesantaiką, stebuklingas ir kartais šiurpias senojo pasaulio būtybes bei jausmą, kai pats savo artimiesiems ar net sau pačiam tampi svetimas, nesavas, bauginantis.
Seniai seniai, gyveno godus karalius, kuris užkariavo visą pasaulį. Bet jam to buvo maža — karalius troško sustabdyti laiką. Vieną dieną į rūmus nykštukai atgabeno skrynią, skaidrią kaip stiklas, nuaustą iš tokių tankių voratinklio gijų, kad pro jas neprasiskverbė net laikas. Karalius į skrynią paguldė gražuolę dukterį… Kai Sigrunos laiko dėžė atsiverė, aplinkui tebuvo džiunglėmis apaugęs miestas. Kas atsitiko pasauliui, kol ji miegojo?
Devynmetis Alfredas gyvena praktiškai vienas. Mamos berniukas nėra matęs nuo gimimo, o komandiruotėse užtrunkantis tėtis, rodos, kartais net neprisimena, kad Alfredas egzistuoja. Vieną naktį Alfredas nuseka paskui paslaptingą žmogystą, kuri pro pašto angas kartu su laikraščiais kaišioja ir kitokias gėrybes: obuolius, vilnones kojines, sumuštinius. Pasirodo, kad toji ekscentriška žmogysta yra Amanda Lehtimaja. Ji turi ypatingą galią — jaučia vienišų ir nelaimingų vaikų atodūsius, todėl jiems kasnakt atneša nedidelių dovanėlių. Pas Amandą Alfredas randa seną radijo siųstuvą, kadaise sukonstruotą rusų fiziko Aleksandro Popovo. Berniukas, paragintas Amandos, ima kurti ir transliuoti slaptą naktinę radijo laidą užmirštiems vaikams. Prasideda nepamirštamas nuotykis, kuris pakeičia Alfredo ir daugelio kitų vienišų vaikų gyvenimus. Įtraukianti ir nuotaikinga, šilta ir švelniai juokinga istorija primena mylimiausių vaikų literatūros klasikų — Astridos Lindgren ir Roalio Dalio — knygas.
| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
|---|---|---|---|---|---|---|
|
25
Data :
2025-12-25
|
26
Data :
2025-12-26
|
27
Data :
2025-12-27
|
28
Data :
2025-12-28
| |||
|
29
Data :
2025-12-29
| ||||||