Ši dokumentinė knyga — 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 metų birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros  savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė — palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei  patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos — civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek  apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą  iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

www.auksozuvys.lt/products/1940-paskutine-lietuvos-vasara
www.audioteka.com/lt/audiobook/1940-paskutine-lietuvos-vasara

Kiti įvertinimai:

15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga 2021

Kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando! Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku ne vienam kėlė baimę ir pyktį. Komiksų knygoje „Kas išsigando Šliūpo?“ linksmai ir nepagražintai  atskleidžiama įvairialypė bekompromisė daktaro Jono Šliūpo asmenybė, veikusi XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Lietuvoje ir išeivijoje tiek švietėjiškame, tiek politiniame, tiek diplomatijos kontekstuose. Knygoje  pristatomas pamirštas ne visada „patogus“ Jonas Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą bei aktualumą šiandien.

www.humanitas.lt/produktas/visos-kategorijos/kas-issigando-sliupo/

Kinas — ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys — šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos  kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose. Ši knyga — dešimties straipsnių rinktinė — pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų.  Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys — antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis  atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų?

www.leidyklalapas.lt/products/fokuse-moterys-lietuvos-kine

Nors laikas yra nematomas ir neapčiuopiamas, o enciklopedijose apibrėžiamas abstrakčiai — kaip procesų matavimas, kaip įvykių ir būties judėjimas „į priekį“, kaip materijos egzistavimo trukmė, jo įvaizdžių netrūksta. Kaip rodo italų  menotyrininkės Camillos Tornos tyrimas, kiekvienas žmogus, net trejų metų vaikas, gali pavaizduoti, kas yra laikas, o grafinius įvaizdžius galima suklasifikuoti kaip taškų, linijų, apskritimų, paviršių, trukmių-intervalų, simbolių ir  konceptualių galvosūkių variantus. Menininkų kuriami laiko įvaizdžiai sudėtingesni ir jungia visas šias kategorijas. Jų tipologija nagrinėjama antrame skyriuje, pradedant nuo tradicinių nuorodų — laikrodžių, daiktų, kurių materijoje laikas  rašo savo istoriją ar tiesiog „praslenka“ pro žiūrovą tylinčio kūrinio akivaizdoje, baigiant gamtos ciklų, miesto kaitos stebėjimu ir mėginimais perkelti sąmonės bei vaizduotės laiko patirtis į vizualaus meno kūrinius.

www.leidykla.vda.lt/lt/leidinys/1288184515/chronometrai-isivaizduoti-laika-arbachronopolitika-heterochronija-ir-greitejancio-pasaulio-patirtys-lietuvos-meneheterochronija-ir-greitejancio-pasaulio-patirtys-lietuvos-mene

Knyga „Už posūkio — kitas dangus“ liudija, kaip asmeninės patirties punktyras virsta kolektyvinės atminties atspindžiu. O kartu skaudžiai primena tai, ką norėtųsi, tačiau nesiseka užmiršti. Todėl ji — lyg savotiškas kentauras, iki  juosmens sukaustytas, ar kentauridė, kaustoma prievartos pančių slogiais okupacijos dešimtmečiais, kai atkakliai bandyta neprarasti vilties. Vėliau — varžoma klajokliško gyvenimo svetur su dažnais ir staigiais posūkiais, kai nuolatos  spėliota, kas laukia už jų… Knygą sudaro trys dalys — pjesė „Zekai“ su jos pastatymo Niujorke aplinkybėmis ir aidu Paryžiuje; „Klajonių dienos“ — 13 literatūrinių (iš dalies autobiografinių) esė ir pluoštelis eseistinių atsiminimų.

www.knygos.lt/lt/knygos/uz-posukio---kitas-dangus----zekai--ir-kitos-istorijos/