Šmarjahu Pustopeckis – žmogus istorija. Nugyvenęs ilgą gyvenimą vargu ar būtų galėjęs suskaičiuoti daugiau nei kelis ramius idiliškus mėnesius. Prie jo lopšio Vilkaviškyje 1914 m. vasarą fėjos atnešė Pirmąjį pasaulinį karą ir pirmąją tremtį. Politiniai kataklizmai, krėtę ketvirtojo dešimtmečio Europą, vyko jo akivaizdoje. Nepriklausomos Lietuvos karininkas, jis patyrė sovietines represijas. Lageris ir Sibiro tremtis atėmė šešiolika metų žydinčio brandaus amžiaus. Tačiau jaunystėje užvaldęs jį ryžtas dalyvauti statant naują žydų valstybę leido nepasiduoti, neišsižadėti įsitikinimų. Penkiasdešimt devynerių atvykęs į istorinę Tėvynę, Šmarjahu pasinėrė į sudėtingą šalies tikrovę. Dirbo gamyklos raštinėje, vadovavo buvusių tremtinių sąjungai, patruliavo gatvėse, bendravo su spauda. Čia kilo mintis parašyti apie Gulagą, papasakoti anūkams, kad visa tai, ko neįmanoma įsivaizduoti, egzistavo. Tačiau knyga „Iš Lietuvos į Izraelį per Sibirą“ svarbi ne vien faktais, kartais ji atskleidžia žymiai daugiau, nei paminėta.

Dalija Epšteinaitė – rašytoja, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Gimė 1937 m. kovo 25 d. Jonavoje. 1962–1964 m. dirbo Radijo ir televizijos komitete vertėja, nuo 1964 m. pagal kūrybines sutartis bendradarbiavo su leidyklomis. 1998–2008 m. dirbo Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, buvo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus leidžiamo almanacho „Žydų muziejus“, skirto Lietuvos žydų kultūrai, sudarytoja ir vyriausioji redaktorė (2000–2005 m.), Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja (2005–2008 m.), 2008–2018 m. – Lietuvos žydų istorijai bei kultūrai skirto almanacho „Brasta“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja; bendradarbiavo su Lietuvos ir užsienio leidyklomis. Už kūrybos visumą apdovanota Boriso Jelcino fondo premija (2007 m.), už lietuvių literatūros užsienyje populiarinimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (2014 m.).

Profesorė Violeta Davoliūtė dirba Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Istorijos institute, Lietuvos kultūros tyrimų institute. Kviestinė lektorė École des hautes études en sciences sociales Paryžiuje, vizituojanti tyrėja Vienos Wiesenthal'io Institute Austrijoje, Yale universitete JAV, Imre Kertész kolegijoje Vokietijoje ir kitur. Tyrimų sritis - tarpdisciplininės atminties studijos Baltijos regione ir Europoje, Holokausto, priverstinių perkėlimų atminties ir postatminties problematika; sovietmečio elitų mobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. Akademinių knygų serijos Memory, Heritage and Public History in Central and Eastern Europe redaktorė (drauge su prof. Barbara Törnquist-Plewa ir prof. Lavinia Stan). Nuo 2022 m. vadovauja Švedijos, Liuksemburgo ir Vokietijos mokslininkų komandai tarptautiniame projekte Veidu į praeitį: visuomeninė istorija stipresnei Europai/Facing the Past: Public History for a Stronger Europe; Horizon Europe: Widera).

Regina Kopilevič yra istorikė, gidė, vertėja. 2010 m. R. Kopilevič pelnė Lietuvos gidų sąjungos "Lietuvos Plieninio gido" (ištvermingiausio) apdovanojimą.

Renginys bus fotografuojamas ir filmuojamas. Įrašų medžiaga gali būti panaudota viešinimo tikslais ir istorinei atminčiai išsaugoti.