Kviečiame į susitikimą su literatūrologu, eseistu, literatūros vadovėlių autoriumi Regimantu Tamošaičiu bei prozininke, dramaturge Laura Sintija Černiauskaite.

Regimantas Tamošaitis – rašytojas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas, „Metų“ žurnalo literatūros kritikos redaktorius. Monografijos „Kelionė į laiko pradžią. Indijos idealizmas, Vydūnas, Krėvė“ (1998) autorius. 2006 m. apdovanotas Kultūros ministerijos premija už eseistiką. 2007 m. išleido esė rinkinį „Vitaminų paradvėjas“, kuriame apmąsto savimonės problemas, individo tapatybę formuojančias kultūros schemas, kalbos matricas ir elgsenos stereotipus. Kūrybiniams sąmonės tyrinėjimams pasitelkiama meninė išmonė, ironija, paradoksas, groteskas, juodasis humoras. Derindamas introspektyvaus ir intertekstualaus rašymo strategijas autorius vaikštinėja tarp teorijos ir meno, tarp filosofijos idėjų ir literatūros klasikos, pirmenybę teikdamas meninei žodžio gyvybei ir subjektyvaus pasakojimo įtaigai. (šaltinis: tekstai.lt)

Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“, Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia“). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, JAV.

 

Naujausia rašytojos knyga „Džiaugsmynas“- apie užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų.

„Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kylančio iš egzistencijos gelmių, kurio kūrėjai – ne mes patys.

Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, esukai (nuo žodžio esu, būnu) parašyti 2014–2021 metais. Juose dalijuosi savo kasdienybe, per jos smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. O kasdienybėje juk pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimo ir egzistencinių atverčių. Būtis, ūmai atsiverianti verdant sriubą, patraukia į apmąstymus bei maldą. Taigi manieji esukai –  panašiai gyvenantiems, mąstantiems ir jaučiantiems – apie visa tai...“ – Laura Sintija Černiauskaitė.

(šaltinis: Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos inf.)