Šį eilėraštį parašė Vytautas Landsbergis, 1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tapęs pirmuoju jos faktiniu vadovu. Tačiau korėjiečių menininkas Nam June Paikas jį pavadino ir fluxus prezidentu, o Jonas Mekas apskritai Lietuvos nepriklausomybę apibūdino kaip fluxus.

Politinėje arenoje mąstęs kūrybiškai ir kitiems, susidūrus su opiais klausimais, siūlęs remtis kūryba, Vytautas Landsbergis svajojo vesti politines derybas prie fortepijono, mat muzika – tai terpė, žmoguje atgaivinanti žmogiškumą, kurio politikams ypač trūksta. Naujoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje kuratorė Laima Kreivytė ieško paralelių tarp Landsbergio politiko ir Landsbergio menininko, klausia ir kiek tos „pramaniūgiškos“ dvasios buvo Sąjūdžio laikais, kai visuomenė buvo vedama į nepriklausomybę.

Parodoje atskleidžiamos politinio ir meninio laisvės siekio paralelės ir netradiciškai pristatoma kūrybinė Vytauto Landsbergio biografija: jo dalyvavimas fluxus judėjime, poetiniai ir politiniai tekstai bei performansai. Kartu ieškoma ir naujų visuo-meninio kentauro hibridiškumo formų ir apmąstoma Vytauto Landsbergio – nepriklausomybės architekto ir fluxus menininko – reikšmė Lietuvos ir pasaulio istorijoje.

„Laisvės siekis kaip žaidimas-įvykis“ – tai interaktyvi fluxistinė Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda, pristatoma spalio 19 d., o visuomenei atveriama nuo spalio 20 d. Signatarų namuose (Pilies g. 26) ir veiksianti iki 2023 m. pabaigos.  https://bit.ly/fluxus-signataru-namuose

#paroda #fluxus #vytautaslandsbergis #signatarųnamai #nacionalinismuziejus #vilnius