Mūsų kūnai – aktyvūs ir tingūs, geismingi ir abejingi, mylimi, mylintys ir nekenčiantys – irgi kalba. Dažnai patys apkalbami, vertinami, tapatinami, atspindimi, priimami arba išstumiami iš bendruomenės mūsų ir kitų kūnai nelieka nepastebėti. Kūnai atskiria, brėžia ribas, savo išvaizda mes išreiškiame ne tik simpatijas tam tikram stiliui, bet ir požiūrį į pasaulį, ideologinius pasirinkimus bei vertybes. Mes gimstame konkrečiame kūne, tačiau toliau tas kūnas formuojasi ir keičiasi visą likusį gyvenimą. Tačiau ar dažnai suvokiame, ką mums manifestuoja mūsų kūnai?
Todėl dirbtuvių „Tekstas kaip kūnas, kūnas kaip tekstas“ metu bandysime pajausti savo kūno raidyną, žodžius ir sudėlioti tai į aktyviai pasauliui kalbantį tekstą.