Leidyklų istorijos

Ovidijus Jurevičius

Ovidijus Jurevičius

alma littera

Jau 32 metus leidykla vykdo misiją skatinti pažinimo ir skaitymo poreikį, teikti pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą.

Homo liber: „Nesame komercinė leidykla“

Leidyklos „Homo liber“ vadovas ir įkūrėjas, literatūros tyrinėtojas ir kritikas Vilius Gužauskis juokauja, kad greičiausiai yra vienas vyriausių leidybos verslo senbuvių Lietuvoje, turintis keturiasdešimties metų patirtį šioje srityje. Vos baigęs aspirantūrą ir apgynęs filologijos mokslų daktaro disertaciją, jis dirbo Lietuvių kalbos institute, „Vagos“, „Baltų lankų“ leidyklose. Ilgainiui pastebėjo, kad pats moka viską, ko reikėtų norint nepriklausomam nuo nieko leisti knygas. Šios mintys sutapo su noru nuveikti ką nors esminga. Ir štai 1997 m. buvo įkurta „Homo liber“.

Pagrindinės leidybos kryptys – lietuvių ir užsienio autorių grožinė literatūra, humanitarinių mokslų, vaikiškų iliustruotų knygų leidyba. Nemažas dėmesys skiriamas literatūros palikimo leidybai. Veiklos prioritetai ir siekiamybė – leidybos projektų originalumas, naujų talentų paieška.

Pirmoji Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knyga – net 70 tūkst. egzempliorių tiražu

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla buvo įsteigta Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sprendimu 1990 m. gruodžio 28-ąją. Įdomus netikėtumas – vos pradėjusi veiklą, leidykla pirmąjį kompiuterį gavo dovanų iš Švedijos rašytojų sąjungos. LRS leidykla yra viešoji įstaiga, priklausanti Lietuvos rašytojų sąjungai. Tad nieko keista, jog abi savo ženklu pasirinko Pegaso simbolį, nors ir skirtingai pavaizduotą.

LRS leidykla leidžia naujus lietuvių poetų ir prozininkų kūrinius, lietuvių literatūros palikimą, atsiminimus, vaikų literatūrą, vertimus, literatūros kritikos knygas.
Už kūrinius, išleistus LRS leidykloje, daugybė autorių pelnė literatūrinių premijų, tarp jų – Nacionalinę kultūros ir meno premiją.