Kokybė, drąsa ir prasmė – leidyklos „Baltos lankos“ raktiniai žodžiai

Šiemet leidykla „Baltos lankos“ mini veiklos 30-metį. Jos steigėjas Saulius Žukas – literatūrologas, semiotikas, literatūros kritikas, tuo metu dėstęs Vilniaus universitete, – prisimena, kaip sovietmečiu pavargdavęs nuo jo straipsnius koregavusios cenzūros ir svajojęs apie rašymą be priežiūros.

Viena didžiausių Lietuvos leidyklų. Žvelgiame plačiai, bet esame atidūs kiekvienai detalei.
Siekiame naujovių ir jas skatiname, bet liekame ištikimi ilgametėms tradicijoms – aukštai literatūrinei bei meninei leidinių kokybei ir kūrybos originalumui.
Stengiamės, kad reiklus skaitytojas visada rastų sau tinkamos literatūros.

Knygos, verstos iš graikų kalbos

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuojamo literatūrinio projekto „Pasaulio puslapiai“ metu kiekvieną mėnesį skiriamas dėmesys vis kitos kalbos verstinėms knygoms. Liepa – graikų kalbos mėnuo! Tad kviečiame susipažinti su leidyklų siūlomomis iš graikų kalbos verstomis knygomis.

Diana Bučiūtė: „Knygų vertimas, kaip ir jų skaitymas, perkelia iš buities į būtį“

Teksto autorė: Jurga Tumasonytė

Kaskart, kai tenka kalbinti talentingą, svarbių apdovanojimų gavusį, daug profesinės patirties turintį žmogų, stringu. Štai ir dabar vis parašau ir ištrinu šio interviu pradžią, nes bijau, kad įžanga neskambėtų banaliai arba per daug pompastiškai. Diana Bučiūtė – vertėja ir redaktorė, kurios vardas literatūros pasaulyje asocijuojamas su kokybe ir pasitikėjimu. Dar – su ypatingu kalbos jausmu, prancūzų ir graikų literatūra. Taip pat ji pirmoji vertėja iš naujosios graikų kalbos – prieš 36 metus išėjo S. Mirivilio romanas „Gyvenimas kape“. Jeigu būčiau vertėja, svajočiau, kad mano išverstas tekstas pakliūtų į tokios kalbos redaktorės kaip D. Bučiūtė rankas. Ir sykiu truputį bijočiau jos akyse atsidurti greta tų, kuriems stinga tiek talento ir kruopštumo, kiek geram vertėjui derėtų turėti. Atleiskite, kiek nukrypau – mudvi daugiausia kalbėjomės apie graikų literatūrą. Tačiau apie viską nuo pradžių!

Lietuvos dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“: menas, įamžintas knygose

Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „Artseria“ ištakos – 1960–1990 m. periodiškai pasirodydavęs žurnalas „Dailė“. Leidinys buvo atgaivintas 1997-aisiais, o drauge su juo įkurtas Dailės leidybos ir informacijos centras, kuris ir buvo atsakingas už šio žurnalo leidybą. 2003 m. Dailės leidybos ir informacijos centras išaugo į „Artseria“ leidyklą, o dailės procesams vertinti ir analizuoti skirtas žurnalas „Dailė“ nuo šių metų skaitytojams pristatomas net keturis kartus per metus.