Jis sako atsigaudavęs bendraudamas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių organizacijos „Santara-Šviesa“ nariais. Šios organizacijos įsteigtas Algimanto Mackaus knygų leidybos fondas įkvėpė imtis leidybos atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Liberalios pakraipos išeivių kultūros žurnalas „Metmenys“ Sauliui netrukus tapo pirmuoju leidybinės veiklos kelrodžiu. 1991 m. įsteigta individuali įmonė „Sauliaus ir Linos Žukų redakcija Baltos lankos“ pradėjo leisti to paties pavadinimo žurnalą, kurio pirmojoje redkolegijoje buvo Algirdas Julius Greimas, Vytautas Kavolis, Arūnas Sverdiolas. Pirmame „Baltų lankų“ numeryje dar perspausdinta dalis medžiagos iš „Metmenų“, o vėliau susiformavo savitas žurnalo profilis, nes Lietuvoje tuo metu labiausiai trūko humanitarinių ir socialinių mokslų klasikinių tekstų vertimų. Saulius pamena, kad pirmojo žurnalo numerio parengimas spaudai su visomis spaustuvės išlaidomis kainavo 50 JAV dolerių.
Dar po metų buvo įsteigta ir „Baltų lankų“ leidykla. Jos pavadinimo sumanytojas – filosofas Arūnas Sverdiolas, priminęs visiems gerai žinomą lietuvišką mįslę „Baltos lankos, juodos avys – kas išmano, tas jas gano“. Buvo nuspręsta, kad tai tinkamas pavadinimas ne tik žurnalui, bet ir naujai leidyklai. „Čia tas retas atvejis, kai lietuvių tautosakoje kalbama apie skaitymą“, – pastebi Saulius.
Įkūręs leidyklą, Saulius aktyviai dalyvavo „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programoje. Kai kuriais metais „Baltos lankos“ išsleisdavo net ketvirtadalį šio fondo knygų. Nuo pat veiklos pradžios, anot Sauliaus, leidykloje buvo siekiama kilstelėti knygos kultūrą ne tik vertingo turinio, teksto paruošimo, bet ir dizaino, poligrafinės kultūros prasme. Tuo laiku Lietuvoje dar nebuvo plataus popieriaus pasirinkimo, spaustuvės dirbo senomis mašinomis, tad tekdavo kaip reikiant pasistengti, kontroliuoti spausdinimo eigą siekiant bent kiek priartėti prie vakarietiškų knygos atrodymo standartų.
Pirmuosius dešimt gyvavimo metų „Baltos lankos“ leido daugiausia negrožinius humanitarinių ir socialinių mokslų veikalus. Tačiau išgyventi vien iš akademinės literatūros leidybos darėsi sunku, tad pradėta leisti klasikinius lietuvių ir užsienio literatūros kūrinius. Taip pasirodė Henriko Radausko poezijos rinktinė (beje, tuo metu pabuvojusi ir populiariausių knygų dešimtuko viršuje), Jono Biliūno, Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo, Williamo Shakespeareʼo, Charlesʼio Baudelaireʼo, Albertʼo Camus, Franzo Kafkos ir kitų puikiai žinomų klasikų knygos.
Saulius pamena leidyklos gautą solidų užsakymą iš tuomečio Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko, mat jam kilo idėja kiekvienam abiturientui išleistuvių proga padovanoti po pirmąją lietuvišką knygą – M. Mažvydo „Katekizmą“.
Buvo bandoma leisti (nors be didesnės sėkmės) vieną pirmųjų pocket book serijų Lietuvoje – detektyvų ciklą „Juodos avys“. Na, o tuo metu pradėti versti į lietuvių kalbą japonų rašytojo Haruki Murakami romanai jau buvo, galima sakyti, komerciškai sėkmingi.
1998 m. krizė sustabdė ar sumažino įvairių kultūros fondų, rėmusių knygų leidybą, veiklos apimtis. Leidykloje reikėjo kažką keisti. „Versle pulsavimas juntamas visą laiką. Krizę reikia išnaudoti reformoms“, – teigia Saulius, jau tuomet pradėjęs vis daugiau galvoti apie mokomosios literatūros kūrimą ir leidybą. Taip „Baltose lankose“ atsirado nauja leidinių kryptis – vadovėlių, pratybų sąsiuvinių leidyba.
Prieš aštuonerius metus, atsiradus investuotojui į mokomosios literatūros leidybą, buvo įsteigta antrinė „Baltų lankų“ įmonė „Baltų lankų vadovėliai“. Tada leidyklos „Baltos lankos“ vairą Saulius patikėjo savo dukrai Kotrynai Žukaitei. Dar būdama mokinė vasaromis dirbusi leidykloje Kotryna augo kartu su tėvų įkurta įmone. Baigusi filosofijos mokslus ir studijavusi verslo vadybą, Kotryna leidykloje dirbo įvairius darbus, bet jau tuomet orientavosi į kontaktus su užsienio leidėjais, rūpinosi autorinių teisių vadyba ir kt. Ji prisimena drauge su tėčiu vykdavusi į Frankfurto knygų mugę, ten susitikdavusi su leidėjais partneriais ir taip pamažu pradėjusi vis geriau permanyti knygų atrankos bei leidybos procesą.
Perduodamas leidyklos valdymą į dukters rankas, Saulius davė žodį dukrai ir sau nesikišti į „Baltų lankų“ veiklą. Na, nebent tiek, kiek jo bus prašoma. „Patarimai nėra tiek vertingi, kiek paties žmogaus patirtis. Jis pats turi surasti kelią“, – teigia leidyklos įkūrėjas.
Nuotr. aut. Dovilė Dagienė-DoDA
Septynerius metus leidyklai vadovavusi Kotryna šiuo metu dirba leidyklos kūrybos vadove, o „Baltų lankų“ direktorės pareigos vos prieš kelis mėnesius patikėtos buvusiai verslo vystymo vadovei Austei Šaliamoraitei-Nasickei. Kadangi leidykloje nėra hierarchinės sistemos, sprendimai priimami kolegialiai. Šiuo metu „Baltose lankose“ dirba 24 darbuotojai: leidybos programos sudarytojos, dizaino, rinkodaros, pardavimo, redaktorių ir korektorių komandos.
Per metus leidykla skaitytojams pristato apie 100 naujų knygų, jų tiražai svyruoja nuo 2000 iki 3000 egzempliorių. Už būsimos leidyklos knygų programos sudarymą atsakingos penkios programos sudarytojos. Vyriausioji leidyklos redaktorė Saulina Kochanskaitė atskleidžia, kad leidybos programa formuojama pasikliaujant sukaupta patirtimi ir nuojauta, į ją įtraukiant išties įvairių leidinių, kuriuos vienija esminis kriterijus – išliekamoji meninė ir pažintinė vertė. Programos sudarytojos taip pat atidžiai įsiklauso į leidyklos draugų, kolegų ar vertėjų patarimus. Dažnai ir patys autoriai leidėjams pasiūlo savo knygų. Saulina prisimena ir ne tokių įprastų kelių, kuriais knygos kartais patenka į akiratį: „Pasitaiko, kad svečiose šalyse, traukinyje ar lėktuve nugirsti žmones kalbantis apie sudominusią knygą. Yra tekę paprašyti leidimo nufotografuoti greta sėdinčio ir dar nematytą leidinį skaitančio bendrakeleivio knygos viršelį. Skaityti, skaityti ir dar kartą skaityti – mūsų, programos sudarytojų, kasdienybė. Be to, analizuojame užsienio ir Lietuvos rinkas, nuolat būdraujame ir ieškome. Taip išsiugdomas literatūrinis skonis, įgyjama reikalinga patirtis, kad galėtum atpažinti „aukštos prabos“ literatūrą ir galbūt netgi nuspėti, kurių kūrinių laukia bestselerių likimas.“
„Baltų lankų“ komanda atidžiai stebi knygų leidybos rinką. Dabartinę neramią, karo veikiamą situaciją sunku prognozuoti. „Šis laikotarpis atnešė daug nežinios. Leidyklų pajamos sumažėjo ne tik Lietuvoje – užsienio knygų mugėse susitikę leidėjai taip pat dalijasi žiniomis apie kritusias pardavimo apimtis“, – pasakojo Kotryna.
Stiprioji „Baltų lankų“ pusė – šiuolaikinė grožinė literatūra ir literatūros klasika, tačiau leidžiama ir negrožinė literatūra, knygos vaikams. Pašnekovės žada, kad pastarųjų dviejų kategorijų leidinių ateityje tik daugės. Verstinės knygos dominuoja, lyginant su negausiu lietuvių autorių išleidžiamų kūrinių skaičiumi, tačiau leidykla didžiuojasi galėdama skaitytojams pristatyti prestižinėmis literatūros premijomis įvertintą Kristinos Sabaliauskaitės, Antano Šileikos, Vaivos Grainytės, Tomo Vaisetos grožinę kūrybą, taip pat Rimvydo Petrausko, Irenos Vaišvilaitės, Mariaus Ėmužio istorines, kultūrologines studijas.
Paklaustos apie neįprastus nutikimus leidykloje, pašnekovės pasakoja, kad labai retai, bet pasitaiko, kai iš spaustuvės knygos atkeliauja su keliais praleistais puslapiais arba kokiu kitu netikėtu defektu. Štai keletas Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko knygos „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ egzempliorių leidyklą pasiekė apverstais viršeliais, tačiau šie ekskliuzyviniai egzemplioriai per Knygų mugę sulaukė skaitytojų dėmesio kaip kolekcionavimo vertos bibliografinės retenybės ir greitai ištirpo. „Tokiems dalykams visada turi būti pasiruošęs, tačiau kaskart nustembi“, – pripažįsta Saulina ir priduria, kad netikėtumų neišvengsi, nors tai, kas priklauso nuo jų pačių, beveik visada vyksta pagal aiškų planą.
Didžiausia pastarųjų metų leidyklos finansinė sėkmė – rašytojos K. Sabaliauskaitės romanai „Petro imperatorė“ ir „Petro imperatorė II“, kurių pirmieji tiražai buvo išparduoti net nepasiekę prekybos vietų. Šiuo metu kiekviena knygos dalis yra parduota per 100 000 egzempliorių tiražu. „Lietuvos mastu tai fenomenalūs skaičiai“, – pastebi Kotryna. Kūrybos vadovė taip pat mini sėkmingus pastarųjų metų verstinius kūrinius. Tai Heather Morris romanas „Aušvico tatuiruotojas“ ir Hanyos Yanagiharos romanas „Mažas gyvenimas“, jų tiražai siekia 40 000 egzempliorių. Nuolatos kartojami ir vaikiškos įgarsintos Ramutės Skučaitės knygelės „Raidžių namučiai“ bei tartį lavinančio Aušros Žičkienės, Dovydo Čiuplio ir Vytauto Leistrumo dainelių rinkinio „Džyru džyru muzikėlė“ tiražai.
Kotryna ir Saulina džiaugiasi, kad nusprendė perleisti Kazuo Ishiguro „Dienos likučius“ dar keli mėnesiai iki autorių paskelbiant 2017 m. Nobelio literatūros premijos laureatu. „Baltas lankas“ su šiuo autoriumi sieja ilgametė draugystė – jau pristatytos penkios rašytojo knygos lietuvių kalba. Saulina taip pat išskiria itin daug skaitytojų susidomėjimo sulaukusį, prieš penkerius metus pradėtą leisti Karlo Ovės Knausgårdo šešiatomį romaną „Mano kova“. Šiuo metu į lietuvių kalbą verčiama įspūdingos apimties (daugiau kaip 1000 p.) paskutinė, šeštoji, serijos knyga – ją planuojama pristatyti 2024 m. Knygų mugėje.
Savo interneto svetainėje baltoslankos.lt leidykla skaitytojams siūlo įsigyti ir elektroninių knygų, tačiau didžiausia „Baltų lankų“ naujiena – vos prieš mėnesį svetainėje paskelbtos daugiau kaip 50 profesionalių aktorių įgarsintos audioknygos. Ilgai trukę parengiamieji darbai pagaliau davė rezultatą: vis pildomas audioknygų asortimentas itin įvairus, kaip ir visa „Baltų lankų“ programa. Audioknygų leidybos vadovė Gintė Pačėsė pasakoja: „Tai – nauja rinka mums patiems. Drebančia širdimi laukiame dabar jau ne tik skaitytojų, bet ir klausytojų įvertinimo. Stengiamės sukurti kuo malonesnius įrašus klausytojų ausims.“ Gintė teigia, kad klausytis grožinių knygų iki šiol atrodė neįprasta – dauguma audioknygų klausytojų standartiškai rinkdavosi negrožinę literatūrą, tačiau projekto sumanytojai buvo maloniai nustebinti – šiuo metu tarp populiariausių audioknygų yra Walterio Teviso „Valdovės gambitas“, Madeline Miller „Kirkė“ ir Colleen Hoover „Mes dedame tašką“.
Leidinių kokybės preciziškai siekiantys „Baltų lankų“ darbuotojai prisistato kaip perfekcionistai ir darboholikai, tačiau tik pačia geriausia šių žodžių prasme. Dar viena esminė juos vienijanti savybė – drąsa. Saulina prisimena ne vieną atvejį, kai po ilgų svarstymų dėl konkretaus leidinio kolektyvas verčiau rizikuoja, nei graužiasi nepabandęs: „Tarkim, teko daug diskutuoti dėl H. Yanagiharos romano „Mažas gyvenimas“ leidybos, nes nebuvome tikri, kad mūsų visuomenė pasiruošusi priimti iki geluonies atvirai romane nagrinėjamas sudėtingas temas.“ Prie drąsių pasirinkimų Saulina priskiria ir per pandemiją pasiteisinusį leidyklos sukurtą virtualių literatūrinių renginių ciklą „Knygų savaitė“, kuriame K. Sabaliauskaitė kalbino Nobelio literatūros premijos laureatę Olgą Tokarczuk, o savo knygas pristatė daugelis Lietuvos ir užsienio autorių.
Kokybė, drąsa ir prasmė – tai raktiniai žodžiai, nusakantys esminį „Baltų lankų“ tikslą. Juodas avis išmoningai ganantis kolektyvas sau nuolat tai primena ir visais įmanomais būdais drąsiai ieško vis naujų lankų.
Teksto auktorė Indrė Valantinaitė
Nuotraukų autorė Olgos Posaškovos
