„33 eilėraščiai. 33 wiersze“ - nauja Nobelio literatūros premijos laureatės Wisławos Szymborskos eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti Tomo Venclovos anksčiau išversti Szymborskos eilėraščiai (nauja redakcija) ir 25 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova. Susitikimai su Wisława Szymborska“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Szymborskai.

„Ši dvikalbė rinktinė yra tarsi paskutinė trilogijos dalis – tęsianti „Apostrofos“ leidykloje jau pasirodžiusias panašios apimties ir pobūdžio poetų Josifo Brodskio („14 eilėraščių“) ir Czesławo Miłoszo („31 eilėraštis“) rinktines su mano vertimais (atitinkamai 2021 ir 2022 m.). Trečioji rinktinė paženklina ir 1923 m. liepos 2 d. gimusios poetės šimtąsias sukaktuves, kurių minėjimas visame pasaulyje... patvirtina, jog Wisławos Szymborskos poezija yra neginčijamas mūsų epochos meninis lobis. Be jau anksčiau skelbtų 8 eilėraščių, šiai knygai rinkausi versti tuos, kurie man atrodė ypač stiprūs, įdomūs ar tiesiog asmeniškai artimi...“ – Tomas Venclova

https://www.knygos.lt/lt/knygos/33-eilerasciai--33-wiersze/

Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.
Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.

https://baziliskoambasada.lt/produktas/takeliai_zoleje/

Kiti įvertinimai:

Metų knygos rinkimai: poezijos knygos 2022 | Nominacija
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas 2022

Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu... Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku.

ANNE APPLEBAUM (Anė Aplbaum, g. 1964 m.) – amerikietė žurnalistė ir istorikė, aštuonių solidžių knygų autorė. Knyga „Gulago istorija“ pelnė jai, be kitų, prestižinę Pulitzerio premiją, o „Geležinė uždanga“ buvo apdovanota Cundillio premija. The New York Times bestseleriu tapusi knyga „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – trečiasis į lietuvių kalbą išverstas šios autorės darbas.

1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė penki milijonai gyventojų. Tačiau, užuot siuntusi pagalbą, sovietų valstybė pasinaudojo šia katastrofa stengdamasi išspręsti Ukrainos jai keliamą politinę problemą. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kurie neteko gyvybių ne todėl, kad buvo atsitiktinės blogos politikos aukos – valstybė sąmoningai buvo nusiteikusi juos sunaikinti.
„Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – įtaigus ir negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę. Ši knyga – tai ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje per visą jos būtį, skerspjūvis, o nūdien dar ir hėgeliškas įspėjimas visiems ir kiekvienam: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi.

Pirmoji pamoka, kuri tampa neatsiejama ukrainiečio sąmonės dalimi, yra ta, kad Rusija niekada neturėjo ir niekada neturės kitokio intereso Ukrainoje, išskyrus visišką ukrainiečių tautos sunaikinimą. – Ivanas Dračas, Ukrainos persitvarkymo sąjūdžio vadovas

https://www.tytoalba.lt/raudonasis-badas

Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Romanas „Jokūbo knygos“ – didžiulės apimties epas – rašytojai atnešė prestižinį „Nike“ apdovanojimą (2015) ir tikriausiai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum.

„Jokūbo knygos“ mums atveria spalvingą XVIII amžių. 1752 m. į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna, ją lydi poetė Elžbieta Družbacka. Viešnių garbei surengtoje vakarienėje dalyvauja vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis – pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygų mėgėjai, greit randa bendrą kalbą.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/jokubo-knygos2/

Kiti įvertinimai:
Knygos apdovanojimai: Metų vertėjas 2023 |Premija
Knygos apdovanojimai: Knyga kaip įvykis 2023 | Nominacija
Metų verstinė knyga 2022 | Geriausia knyga grožinės literatūros kategorijoje

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo. 

https://www.baltoslankos.lt/mazasis-o-seksualumo-kultura-sovietu-lietuvoje

Kiti įvertinimai:
Metų knygos rinkimai: publicistika ir dokumentika | Metų knyga