„Kalbėta, kad įvairių įvykių, garsinusių šią vietą, būta ir pasaulinio karo metais. Paskerstą kiaulę čion atvežęs net pats generalinis sekretorius, o pačiame gyvavimo zenite užeigą aplankiusi baba Vanga ir išpranašavusi bistro ilgesnį gyvavimą nei Cheopso piramidėms. Tai vienintelis restoranas šalyje, pretendavęs į Šnobelio taikos premiją kaip tautas vienijanti bendrija.“
Neseniai studijas baigęs vaikinas bando ištrūkti iš dievotos vaikystės, tėvų globos, numalšinti pilko studentiško gyvenimėlio šleikštulį ir galop pradėti iš tiesų gyventi. Pirmai progai pasitaikius jis stačia galva neria į tikrą pragaro virtuvę: įsidarbina mėsos ir kremzlių nuo kaulo gremžėju „Šaltienos bistro“. Čia bus priverstas „išmokti gyvenimo“ ir suprasti, kad pakilti iki vyriausiojo virėjo, kuriam leistų pasiūlyti savo receptą, gali būti ne taip jau ir paprasta.
„Ieva Dumbrytė patiekia skaitytojams savo pirmą romaną – gardžiausią farso ir grotesko šaltienos kąsnį. Nuogą kąsnį, kurio sudėtyje – keistuolis istorikas ir dar keistesni jo bendradarbiai, svetimšaliai golodai, Mėsijaus misija ir kiti nuostabą, krizenimą ar žagsulį sukeliantys ingredientai. Subalansuota turintiems stiprų skrandį ir mėgstantiems juodą kaip nemiegota naktis humorą.“ - Jurga Tumasonytė

https://www.kitosknygos.lt/knygos/Saltienos-bistro

Kiti įvertinimai:

Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas | Kūrybiškiausia metų knyga
Dausų šeimos lietuvių literatūros premija 2023

Tetralogijos pirmasis romanas Lyno akrobatas pradedamas įspūdinga scena - smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.
Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.
Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/lyno-akrobatas-tarp-triju-maru.html

XVI a. Talinas. Kadaise padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, aštraus proto berniūkštis, dabar Baltazaras Rusovas – pasaulyje įsitvirtinęs gerbiamas žmogus. Vos išėjęs mokslus vokiečių Štetino mieste, jis tampa Talino Šventosios Dvasios bažnyčios pastoriumi. Neilgai trukus susižada su nuostabių migdoliškų akių mergina ir ima rašyti jam šlovę atnešiančias Livonijos kronikas. Bet Baltazaro gyvenime neramumai dar priešakyje. Livoniją ir toliau kamuoja prašalaičiai – Talinas ruošiasi užtruksiančiai maskvėnų apgulčiai. Kronikininko darbą slapčia seka kiti didikai, norintys savaip diktuoti istoriją. O ir santuoka – netrunka patirti Baltazaras – kartais gali panėšėti į karo lauką.

https://www.baltoslankos.lt/zmones-be-praeities-tarp-triju-maru

Autoriaus ilgas budėjimas prie būsimųjų savo kūrinių novelių knygoje RYTOJ atsivėrė įdomia, daugiasluoksne, talentingai sūkuriuojančia nuo magiškojo iki klasikinio, t. y. tobulo, realizmo proza. Nė vieno novelisto mūsų literatūroje kūryba nebuvo taip drąsiai, užkeriamai persmelkta demoniškumo blykstelėjimais. Persmelkta net ironijos, tų žmogiškumą saugančių burtų, kurie padeda arba išsaugoti kūrinyje įdiegtą tikrumą, arba viską paversti bauginančia, tačiau gelbstinčia nuo tuštumos galia. Beveik visose novelėse net pro banaliausias personažų būsenas ar dramatiškas netektis (ypač teatro hipnozėse) skaudžiai ryškėja skaudus laikinumo suvokimas.  Greta laukiančiųjų – kada išsipildys jų gyvenimai, skaudus laikinumo suvokimas yra įtaigiausia knygos  Dvasia. Knygoj  novelių turinys reiškia kažką virš laiko. Gal galimybę pajusti išsipildžiusį gyvenimą?
– Robertas Keturakis

https://leidiniai.plc.lt/rytoj/

Debiutinėje jauno, savitą poetinį braižą turinčio poeto Dominyko Norkūno eilėraščių knygoje „Tamsa yra aštuonkojis“ itin ryški įtampa tarp šiuolaikinės kultūros ir praeities, gyvenant tarp žuvusių mitų ir karų šukių.
Eilėraščiai kalba apie XXI a. žmogaus siekį apčiuopti savosios tapatybės pulsą pasaulyje, kuriame žodžių ir simbolių reikšmės grimzta į persiklojančius kultūrinius kontekstus – kur viskam iškyla užmaršties ir nebuvimo grėsmė, sutverianti naują poetinį mitą ir jo atšiaurų, tačiau gyvybingą kraštovaizdį.
„Dominykas Norkūnas išsiskiria – jo poezija konceptuali, pasižymi originalia kultūrinių vaizdinių traktuote, nesiriboja išpažintine savianalize, siekia naujai įžodinti praeities gelmines patirtis ir įžvelgti virpesius po tariamai paviršutinišku dabarties spindesiu. Ir parašyta profesionaliai, su poetinės meistrystės paslapčių ir poetinės kalbos niuansų išmanymu. Įdomi, ekspresionistinių įtampų nestokojanti knyga“, – Antanas A. Jonynas.

https://www.rsleidykla.lt/Knyga/pigiau/Tamsa-yra-astuonkojis/