Šį kartą su vokiečių literatūros vertėja Kristina Sprindžiūnaite kalbamės apie laviravimą tarp skirtingų žanrų, ekstremalaus smegenų sporto rungtis, ištvermę, puntukus bei šapus, taip pat vokiškos literatūros pulsą, kurį užčiuopti ne visuomet suspėjame.
Vertėja iš vokiečių kalbos Rūta Jonynaitė savo kruopščiu ir su neabejotina meile atliekamu darbu pelnė bene visas svarbiausias premijas, kokias gali gauti vertėjas Lietuvoje: 2012 metų vertėjo krėslas, 2019 m. Šv. Jeronimo premija, net keli jos vaikų literatūros vertimai įtraukti į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Garbės sąrašą. Tad kalbinu vertėją apie per daugelį metų sukauptą patirtį, požiūrį į vertimą, vaikų literatūros vertimus, skirtumus verčiant iš vokiečių kalbos vaikų ir suaugusiųjų literatūrą bei apie pagarbą vertėjams.
Greičiausiai, nė vienas vaikas neužaugo be brolių Grimų ar Hofmano pasakų. Mokykloje pažindinomės su J. V. Gėtės, H. Hesės, T. Mano, H. Falados kūriniais. Jau vėliau, priklausomai nuo skonio ir rekomendacijų, skaitėme E. M. Remarką, S. Cveigą, G. Grasą, F. Kafką. Visų jų kūriniai išversti į lietuvių kalbą, be jų neįsivaizduojama pasaulio literatūra.
Lapkričio mėnesį skelbiame knygų, išverstų iš vokiečių kalbos, mėnesiu.
Pokalbis su vertėja iš ispanų kalbos Alma Naujokaitiene yra tarsi vaikščiojimas po džiungles, kai čiulbant negirdėtiems paukščiams ir raizgantis egzotiškiems augalams niekada nežinai, kas laukia už posūkio. „Mane nuo mažens viliojo tolimi kraštai – jau dešimtmetę tėtis egzaminuodavo iš pasaulio sostinių, kurias išvardydavau beveik be klaidų. Buvau vaikas svajoklis, II-III klasėse perskaitęs turbūt visas, kiek Lietuvoje buvo išleista, pasaulio pasakas, mane viliojo kiti pasauliai galbūt daugiau ne kaip keliautoją, o kaip skaitytoją, ilgėjausi naujų ir nepažintų kultūrų įvairovės. Ir jau tuomet nesąmoningai svajojau užsiimti tuo, ką darau dabar, bet sovietmečiu tai nebuvo lengvai įgyvendinamas sumanymas. O kokios tuomet buvo mūsų galimybės? Tik „plačioji Tarybų šalis“, nes kiti kraštai už „geležinės uždangos“ buvo kaip žydroji svajonė, ir tik atsitiktinumai ir maži stebuklai (kaip pasakose!) lėmė, kad atsidūriau ten, kur esu, ir dabar turiu savo svajonių darbą,“ – pasakoja ji.
Vertimui iš ispanų kalbos planavome skirti rugsėjį, tačiau mūsų kaimyninės valstybės Baltarusijos situacija planus keitė. Todėl ispanakalbei literatūrai skirsime spalį. Iš ispanų kalbos išverstų kūrinių turime tikrai nemažai, kaip ir puikių vertėjų, verčiančių sudėtingiausius, didelės apimties kūrinius, poeziją. Ispanų kalba kalbama ne tik Europoje, tačiau ir Pietų Amerikos šalyse. Šios kalbos išmanymas leidžia mums susipažinti su didele dalimi pasaulio.
Pasikalbėkime šį mėnesį apie mėgstamiausius rašytojus, apie geriausius vertimus iš ispanų kalbos.