Britų istorikas Laurence’as Reesas knygoje „Aušvicas“ pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka. Ištyręs dar ir daugybę dokumentų, autorius svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Kaip nutiko, kad XX amžiaus Vokietijos — kultūringos tautos Europos širdyje — piliečiai apskritai vykdė tokius nusikaltimus? Kodėl Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje, įsišaknijo antisemitinės pažiūros? Sykiu Reeso žvilgsnis platus — nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių. „Aušvicas“ — tai išsami studija ir unikalus liudijimas, kaip susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms gali būti paprasta nužmogėti.
www.kitosknygos.lt/knygos/Ausvicas.-Naciai-ir-galutinis-sprendimas
www.audioteka.com/lt/audiobook/ausvicas
Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo kausmingą XX amžiaus Europos istorijos panoramą.
Ši dokumentinė knyga — 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 metų birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė — palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos — civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?
www.auksozuvys.lt/products/1940-paskutine-lietuvos-vasara
www.audioteka.com/lt/audiobook/1940-paskutine-lietuvos-vasara
15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga 2021
Ši dokumentinė knyga — 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 metų birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė — palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos — civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?
www.auksozuvys.lt/products/1940-paskutine-lietuvos-vasara
www.audioteka.com/lt/audiobook/1940-paskutine-lietuvos-vasara
Rimantas Kmita — šiaulietis. Kaip ir pirmajame romane, taip ir „Remygoje“ veiksmas vyksta autoriaus gimtajame mieste. Tekste daug nuorodų į realius įvykius, žmones ar pastatus. Fikcija maišosi su tikra istorija, veikėjai kovoja su savo vidiniais demonais, chaosu, matomais ir ne tokiais akivaizdžiais priešais bei nežinomybe. Ką atneš rytojus ir kokie mes į jį žengsime? Laikotarpis, apie kurį kalbama romane, apima 1988–1993 metus. Sovietų sąjungos griūtis, Sąjūdis, pasikeitusios santvarkos, sausio 13-tosios įvykiai — dalykai stipriai palietę ir formavę tuometinius žmones ir būsimą istoriją. Romaną rašytojas kūrė apie tris metus. Prieš tai jis parašė pjesę „Remyga“, kurią pastatė režisierius Oskaras Koršunovas.
www.tytoalba.lt/remyga
www.audioteka.com/lt/audiobook/remyga
15 min knygos rinkimai | Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga 2021
Metų knygos rinkimai: prozos knygos | Nominacija
| Pr | An | Tr | Kt | Pn | Šš | Sk |
|---|---|---|---|---|---|---|
|
25
Data :
2025-12-25
|
26
Data :
2025-12-26
|
27
Data :
2025-12-27
|
28
Data :
2025-12-28
| |||
|
29
Data :
2025-12-29
| ||||||